Amerikai paprasčiau gyventi be Rusijos energijos išteklių, nes JAV yra pasaulyje išgauna daugiausia naftos ir dujų, o Rusijos importas iki draudimo padengdavo ne daugiau kaip 8 proc. poreikių. Kita vertus, Europa nuo sovietinių laikų su kaimynine Rusija yra susijusi naftotiekiais ir dujotiekiais ir perka iš jos apie 40 proc. visų dujų ir iki 30 proc. naftos bei naftos produktų.
BBC rašo, kad vien per du karo mėnesius ES sumokėjo Rusijai daugiau kaip 40 mlrd. eurų už naftą ir dujas. Šie pinigai sušvelnino Vakarų sankcijų smūgį Rusijos žaliavų ekonomikai. Iš naftos ir dujų sektoriaus gaunama iki pusės biudžeto pajamų ir daugiau nei pusė eksporto, o 70 proc. dujų ir 60 proc. naftos bei naftos produktų Rusija parduoda būtent į Europą.
Todėl Europos embargas yra radikaliausia Vakarų palikta ekonominė spaudimo priemonė, kuria siekiama priversti Vladimirą Putiną laikytis taikos. Ar ja bus pasinaudota, priklausys nuo karo Ukrainoje eigos ir ES pasirengimo patirti didelių išlaidų, susijusių su ekonomine krize ir socialiniais sukrėtimais.
ES jau įsipareigojo iki rudens atsisakyti rusiškos anglies ir nori iki metų pabaigos dviem trečdaliais sumažinti rusiškų dujų importą. Dar praėjusiais metais Europos Komisija parengė ateities be „Gazprom“ planą, nors tuo metu jai labiau rūpėjo pasaulinis atšilimas, o ne Kremliaus tankų veržimasis prie rytinių ES sienų.
Tačiau net ir dabar, kai klimato grėsmes dar papildė karinių veiksmų keliamos grėsmės, raginimai nedelsiant atsisakyti naftos ir dujų iš Rusijos nesulaukia atgarsio kai kuriose 27 ES valstybėse narėse. Tam, kad būtų įvestos sankcijos, reikia visų narių pritarimo.
Be Europos naftos ir dujų embargo Vakarų sankcijos neturės norimo poveikio.
Šią savaitę ES pradės svarstyti šeštąjį sankcijų paketą. Mažai tikėtina, kad bus taikomi dujų importo apribojimai, tačiau naftos embargas galimas. Tačiau, kaip ir anglių atveju, tai nebus visiškas ir staigus embargo. Kol kas svarstoma galimybė palaipsniui mažinti pirkimą ir taikyti įvairias galimas priemones: nuo tiesioginio draudimo iki papildomo muito ar sankcijų tanklaivių laivynui.
Siekiama atimti iš Rusijos pinigus, skiriamus karui finansuoti, bet išvengti naftos kainų šuolio, nes tai pakenktų patiems Vakarams ir sukeltų grėsmę skurdesnėms šalims, o Rusijai leistų uždirbti tuos pačius pinigus mažesniais kiekiais, todėl apribojimai netektų prasmės.
„Mes uždraudėme bet kokį Rusijos importą, tačiau, priešingai nei Europa, pirkome labai mažai, – sakė JAV iždo tarnybos vadovė Janet Yellen. – Turėtume būti labai atsargūs dėl visiško Europos embargo, tarkime, naftai. Tai padidintų kainas ir pakenktų Europai bei kitiems regionams. Ir, priešingai nei teigiama, Rusijai tai greičiausiai neturėtų beveik jokio poveikio, nes, nors eksportas sumažėtų, kaina padidėtų“.
ES Rusijos išteklių embargas ypač skaudus, nes ES šalys importuoja 57,5 proc. visos suvartojamos energijos, o Rusija yra pagrindinė jos tiekėja. Rusijos nafta, naftos produktai, dujos ir akmens anglis sudaro beveik 25 proc. Europos suvartojimo.
Padėtį apsunkina tai, kad ES 84 proc. priklauso nuo dujų importo ir 97 proc. nuo naftos importo.
Ar išgyventų Europa be Rusijos naftos?
Prieš invaziją Rusija pasaulio rinkoms tiekė beveik 8 mln. barelių naftos ir naftos produktų per dieną, tačiau, „S&P Global“ vertinimais, dėl sankcijų ir pirkėjų pačių nustatytų apribojimų pasaulinė rinka neteko apie 2 mln. barelių Rusijos naftos eksporto.
Dėl to naftos kainos pakilo iki daugiau nei 100 JAV dolerių už barelį ir būtų dar labiau išaugusios, tačiau Vakarai įsikišo, atlikdami intervenciją iš strateginių atsargų – didžiausią per pusę amžiaus nuo arabų naftos embargo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje.
Tačiau ir tai nepadės, nebent Europa visiškai atsisakytų rusiškos naftos, Rusija rastų kitų pirkėjų tam pačiam kiekiui ir kiti gamintojai padidintų gavybą. Šiuo kraštutiniu atveju „Goldman Sachs“ tikisi, kad kainos pakils iki 170 JAV dolerių už barelį, o „Deutsche Bank“ prognozuoja, kad – iki 140 JAV dolerių.
Tačiau, ekonomistų nuomone, tikėtina, kad iš tikrųjų šį smūgį sušvelnins laipsniškas apribojimų taikymas ir pasiūlos bei paklausos pusiausvyros atkūrimas.
„Nors visiškai atsisakyti rusiškų dujų būtų sunku ir brangu, ES galėtų susidoroti su visišku anglies ir naftos importo iš Rusijos draudimu, – mano „Bruegel“ ekspertai. – Naftos embargas padidintų kainas, tačiau pasaulinėje rinkoje yra pakankamai naftos Europai priimtina kaina.“
Prancūzijos vyriausybės Ekonominės analizės tarybos duomenimis, bendras naftos ir dujų embargas ES kainuotų 0,2-0,3 proc. jos ekonomikos, t. y. apie 100 eurų kiekvienam suaugusiam europiečiui. O naftos embargas kainuotų dar mažiau.
BBC rašo, kad atskiros šalys gali stipriai nukentėti ir jų praradimai gali potencialiai siekti 5 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), jei ES neparemtų jų pinigais arba nepadarytų joms išimčių sankcijose.
Vokietija, kuri yra ne tik didžiausia ES ekonomika, bet ir didžiausia rusiškos naftos pirkėja, trečdalį savo poreikių patenkina importuodama naftą iš Rusijos. Šalies valdžios institucijos žada iki metų pabaigos rusiškos naftos beveik visiškai atsisakyti, tačiau griežtai prieštarauja visiškam draudimui dabar.
„Bruegel“ vertinimu, jei Europa įvestų embargą Rusijos naftai, išsivysčiusios šalys, blogiausiu atveju, turėtų pakeisti apie 5 mln. barelių rusiškos naftos ir naftos produktų per dieną, ai kasdien suvartojama vidutiniškai 45 mln. barelių naftos ir naftos produktų.
Ar tai įmanoma?
Visiškai įmanoma, teigia BBC. EBPO turtingųjų šalių klubo narės šiuo metu turi 1,5 mlrd. barelių strateginių atsargų. Dar 3 mlrd. barelių yra privačiose saugyklose. Taip pat yra galimybė padidinti gavybą: Saudo Arabija dėl esamų nepanaudotų pajėgumų gali padidinti gavybą 1-2 mln. barelių per dieną. Daugiau nei 1 mln. barelių galėtų padidinti JAE ir Irakas. O jei bus panaikintos sankcijos Iranui, tai bus dar 1 mln. barelių.
Tarptautinė energetikos agentūra teigia, kad per artimiausius keturis mėnesius būtų galima sutaupyti apie 2,7 mln. barelių dėl ekonomijos. Agentūra parengė 10 punktų paklausos mažinimo planą išsivysčiusioms šalims steigėjoms. Be kita ko, ji pasiūlė apriboti greitį keliuose, skatinti naudotis viešuoju transportu ir dirbti namuose.
Ar Europa išgyvens be rusiškų dujų?
„Skirtingai nei naftos, kurios rinka yra pasaulinė, dujų rinkos yra vietinės ir vargu ar įmanoma greitai pakeisti tiekimą. Visiškas dujų importo iš Rusijos embargas trumpuoju laikotarpiu yra nerealus, ypač atsižvelgiant į didelę kai kurių šalių priklausomybę“, – atvirame laiške rašė grupė įtakingų ekonomistų.
Nafta daugiausia gabenama tanklaiviais, iš dalies pumpuojama vamzdynais, o dujos daugiausia tiekiamos vamzdynais. Suskystintų dujų, gabenamų tanklaiviais, rinka atsirado visai neseniai ir yra nedidelė: norint pakeisti visas vamzdynais tiekiamas dujas Europoje suskystintomis dujomis, reikėtų perskirstyti beveik trečdalį metinio pasaulio tiekimo.
Padėtį apsunkina tai, kad šalys neturi strateginių dujų atsargų, kaip naftos, taip pat nėra laisvų pajėgumų, kurie leistų padidinti pasaulinę gavybą.
Praėjusiais metais ES iš Rusijos nupirko 155 mlrd. kubinių metrų dujų ir tikisi du trečdalius šio kiekio pakeisti jau šiais metais.
Optimistiniame Europos Komisijos plane numatoma, kad daugiau nei pusė šio sumažinimo bus pasiekta naudojant alternatyvius šaltinius – ne rusiškas dujas (40 proc.) ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius (13 proc.), o likusi dalis – mažinant vartojimą (minus 10 proc., jei visa Europa sutiktų sumažinti šildymą tik 1°C). Tarptautinė energetikos agentūra pateikė panašių pasiūlymų ir dar vieną 10 punktų planą.
Tačiau iki šiol puoselėtus planus sugriovė žiauri realybė.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Europa ne sumažino, o padidino rusiškų dujų pirkimą. Viena vertus, Rusija nustojo riboti tiekimą, kaip tai darė prieš karą, kita vertus, ES stengiasi iki lapkričio mėnesio bent 80 proc. užpildyti tuščias saugyklas, nors neseniai tikėjosi iki spalio mėnesio užpildyti saugyklas 90 proc.
Kiti dujų tiekėjai į ES negalės greitai padidinti savo tiekimo. Europos Komisija tikisi, kad Norvegija, Azerbaidžanas, Libija ir Alžyras patieks ne daugiau kaip 10 mlrd. kubinių metrų dujų. Tai sudarytų tik daugiau nei 6 proc. Rusijos tiekimo.
ES negali padidinti savo gamybos apimčių, o dujoms alternatyviai švariai energijai reikia pinigų ir laiko. Vidutiniam vėjo jėgainių parkui pastatyti prireikia mažiausiai trejų metų, o atominei elektrinei pastatyti – dešimtmečių ir milijardų eurų.
Todėl staigus rusiškų dujų atsisakymas gąsdina didžiąsias pramonės šalis, visų pirma Vokietiją. Vokietijos vyriausybės ekonomistai apskaičiavo, kad dėl visiško naftos ir dujų embargo patirti nuostoliai sudarytų 3 proc. ekonomikos, o Centrinis bankas pateikė dar niūresnę prognozę ir vien dėl dujų embargo patirtą žalą įvertino 5 proc. BVP, arba 180 mlrd. eurų.
Kokie galimi embargo variantai?
ES visų pirma siekia apriboti naftos, o ne dujų tiekimą, tačiau galutinis „išmaniųjų sankcijų“ mechanizmas gali būti universalus ir vėliau apimti ir dujas.
BBC teigia, kad galima taikyti apribojimus pamažu, o ne visiems iš karto. Pavyzdžiui, tikėtina, kad žalios naftos tiekimui naftotiekiu „Družba“, nuo kurio priklauso Vidurio Europos naftos perdirbimo gamyklos, apribojimai bus taikomi vėliau nei importui jūra. Taip bus ir su kai kuriais naftos produktais, visų pirma dyzelinu, nes ES pusę savo poreikių patenkina importuodama rusišką produkciją.
Tačiau yra ir kita nuomonė: atsisakyti staigiai, bet neilgam, nesuteikti Kremliui laiko prisitaikyti, priversti uždaryti gręžinius ir taip padaryti kuo didesnę žalą naftos gavybai Rusijoje.
Kaip alternatyvą visiškam ar daliniam embargui ekonomistai ragina įvesti importo muitą Rusijos energijai. Ekonominės analizės taryba pataria nustatyti 40 proc. mokestį ir mano, kad tokiu atveju importas sumažėtų 80 proc., o labiausiai nuo jo priklausomų šalių nuostoliai būtų tris-keturis kartus mažesni nei esant visiškam embargui.
„Muitai yra geriau nei kvotos, nes net ir minimalios pajamos atiteks ES. Tuo tarpu taikant kvotas, padidinus kainą, nors ir už minimalų likusio importo kiekį, Rusija galėtų gautui tas pajamas. Kitas variantas – apriboti kainas, tačiau šiuo atveju nuomos mokestis atiteks didmenininkams. Todėl geriausia išeitis – muitai“, – teigiama tyrimo išvadose.
Kol Rusijai bus leidžiama eksportuoti energijos išteklius, ji turės einamosios sąskaitos perteklių, o tai reiškia, kad kaups užsienio valiutos atsargas.
Ji patraukli ir tuo, kad muitus galima rinkti į atskirą sąskaitą ir net pažadėti juos vėliau grąžinti Rusijai, atskaičius Ukrainos atstatymo išlaidas.
Kitos dvi galimybės apriboti naftos importą iš Rusijos į ES yra susijusios su finansinėmis sankcijomis.
Pirmoji yra nukreipta prieš bankus. Kadangi Rusija dabar gauna mokėjimus už naftą ir dujas per banką „Gazprombank“, kuriam sankcijos nebuvo pritaikytos, jis faktiškai veikia kaip centrinis bankas, sako Robinas Brooksas, Tarptautinio finansų instituto ekspertas.
„Kol Rusijai bus leidžiama eksportuoti energijos išteklius, ji turės einamosios sąskaitos perteklių, o tai reiškia, kad kaups užsienio valiutos atsargas. Tiesą sakant, kuriame banke tai įvyks, nėra didelio skirtumo. Juos visus kontroliuoja Putinas ir jam nesvarbu, ar tai būtų centrinis bankas, ar „Gazprombank“. Tiesiog sąskaita pasikeitė, o valiuta ir toliau atkeliauja – tiek einamosioms išlaidoms, tiek karui Ukrainoje“, – rašo jis.
Todėl alternatyva naftos importo draudimui galėtų būti sankcijos visiems Rusijos bankams, per kuriuos gali būti atliekami mokėjimai už naftą.
Antroji galimybė – uždrausti apdrausti Rusijos naftą gabenančius tanklaivius. Rusija turi nedidelį nuosavą laivyną ir daug krovinių gabena Europos tanklaiviais, daugiausia graikiškais.
Kaip nukentės Rusija?
Naftos ir dujų eksportas leidžia Rusijai stabilizuoti savo ekonomiką, kenčiančią dėl sankcijų. Nors pusė užsienio valiutos atsargų įšaldyta, Kremlius kasdien gauna apie 1 mlrd. dolerių naujos valiutos iš energijos pardavimų, daugiausia į Vakarus.
„Bloomberg Economics“ apskaičiavo, kad šios Rusijos pajamos šiais metais išaugs trečdaliu ir gali siekti 320 mlrd. dolerių. Todėl einamosios sąskaitos perteklius, net palyginti su praėjusių metų rekordine 120 mlrd. JAV dolerių suma, padvigubės, labiausiai dėl rekordinių dujų kainų, prognozuoja Tarptautinis finansų institutas.
Toks didelis valiutos srautas leistų Centriniam bankui susilpninti kapitalo judėjimo kontrolę ir padėtų vyriausybei finansuoti einamąsias išlaidas mažėjant ekonomikai ir pajamoms, nesusijusioms su nafta ir dujomis.
Kitaip tariant, be Europos naftos ir dujų embargo Vakarų sankcijos neturės norimo poveikio.
Ar Rusija sugebės nukreipti naftos ir dujų eksportą į kitas rinkas, ypač į Kiniją?
Dujų – ne, nes į Europą nutiesti dujų vamzdynai ir Vakarų Sibiro telkiniai nėra sujungti su Kinija. Šiam tikslui numatytas dujotiekis „Sibiro jėga-2“, tačiau pastatyti jį užtruks ilgai ir kainuos daug. O esamas dujotiekis į Kiniją prasideda už 2000 km nuo Jamalo ir jungiasi su Rytų Sibiro telkiniais.
-
J.Yellen: ES draudimas importuoti rusiškas dujas galėtų pakenkti ekonomikos perspektyvoms
-
JAV svarsto įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas nukreipti į Ukrainos atstatymą
-
Suomija nuo balandžio 24-osios beveik trečdaliu sumažins elektros importą iš Rusijos
-
Vilniuje brandinami sprendimai: sankcijos patriarchui Kirilui ir Lietuvos stačiatikių atsiskyrimas nuo Maskvos
-
Eurokomisaras: „Svarstomas šeštasis sankcijų paketas prieš Rusiją apimtų energetiką“
Naftą įvežti lengviau, nes ji daugiausia tiekiama jūra, tačiau reikia tanklaivių. Ir ne tik naujų, kad dabartinis naftos tiekimas į Europą naftotiekiu „Družba“ būtų nukreiptas į Aziją.
Netgi dabartinį eksportą jūra nukreipti iš ES į Aziją yra mažai realu, nes kelias iki Azijos rinkos yra 10 kartų ilgesnis nei iki artimiausių Viduržemio jūros ir Šiaurės Europos rinkų. Tokiam kiekiui eksportuoti tokiais atstumais reikėtų pirmyn atgal vaikyti du šimtus didelio tonažo tanklaivių, arba ketvirtadalį viso pasaulio laivyno, kurie pusę laiko plauktų tušti.
„Abejotina, kad Rusija galėtų užsakyti tokį kiekį už ekonomiškai naudingą kainą“, – mano Craigas Kennedy iš Harvardo universiteto Daviso centro.
Rusija jau susiduria su mažėjančia energijos išteklių paklausa ir kainomis, nes sankcijos atgraso pirkėjus. Rusiškos „Urals“ naftos kainos nuolaida viršijo rekordinius 30 JAV dolerių už barelį, palyginti su etalonine „Brent“ rūšies nafta. Prieš karąta nuolaida buvo vos 2-3 doleriai.
Sumažėjus paklausai, Rusija priversta mažinti gavybą. Tarptautinė energetikos agentūra apskaičiavo, kad artimiausiais mėnesiais, net ir be Europos embargo, Rusija gali netekti iki ketvirtadalio savo gavybos ir daugiau nei trečdalio naftos ir naftos produktų eksporto.
BBC prognozuoja, kad embargas turės dar rimtesnių pasekmių Rusijos ekonomikai, kuri, kaip prognozuojama, šiemet jau susitrauks 10 proc. Įvairių ekonomistų vertinimais, tai padidins smūgį pusantro ar du kartus ir įstums Rusiją į giliausią krizę per 22-ejus V.Putino valdymo metus.
