​Kokia Lietuva būtų stipresnė: turinti daug elektros jungčių ar daug elektrinių?

Energetikos ministras Rokas Masiulis negali atsakyti į klausimą, kokiu keliu eis Lietuva – ar pasitenkins įvairiais elektros importo šaltiniais, ar vis dėlto statys daugiau elektros generacijos pajėgumų. Tuo metu Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius siūlo nekalbėti apie elektros gamybą kaip nacionalinio saugumo klausimą, bet remtis ekonominiais argumentais.
Tvarkomi nutraukti elektros laidai
​Kokia Lietuva būtų stipresnė: turinti daug elektros jungčių ar daug elektrinių? / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Šiuo metu apie 70 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos yra importuojama. Gerai tai ar blogai? Seime vykusios konferencijos apie šilumos ūkį metu kalbėjęs energetikos minstras Rokas Masiulis sakė, kad pateikti atsakymą į šį klausimą yra dar per anksti.

„Tai yra labai sunkus klausimas, į jį taip lengvai neatsakysi. Per šiuos metus norime atnaujinti energetinę strategiją, kurioje tie klausimai turėtų būti atsakyti“, – Seime kalbėjo energetikos ministras.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Rokas Masiulis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Rokas Masiulis

Pasak jo, prieš atsakant į klausimą apie elektros generaciją šalies viduje, reikia įvertinti įgyvendinamų strateginių projektų reikšmę Lietuvos energetikai.

„Mes pradėjome ir einame į pabaigą su strateginiais energetiniais projektais, kurie vienaip ar kitaip pakeis vaizdą, kurį turėjome, pavyzdžiui, prieš penkerius metus. Reikia viską įvertinti, peržiūrėti, koks jų poveikis sistemai. Bazinės generacijos klausimas labai svarbus ir jis nemaža dalimi yra politinis. Kiek reikia importuoti, kiek gaminti viduje. Kokia valstybė stipri – kuri turi daug jungčių ar daug vietinės gamybos?“ – kalbėjo energetikos ministras.

Pasak jo, bazinė elektros generacija yra ir politinis sprendimas. Savo asmeninės nuomonės pateikti šiuo klausimu jis nesutiko.

„Aš negaliu turėti asmeninės nuomonės. Vertindami šalis, matome, kad dauguma turi bazinę generaciją. Mes esame tarp tų, kurios importuoja daug elektros, bene daugiausia iš aplinkinių šalių. Mes esame unikali šalis ir tuo, kad turime labai daug energijos jungčių. Lietuvos susijungimas su kitomis sistemomis yra unikaliai gilus, tas duoda didesnį patikimumą“, – kalbėjo R.Masiulis.

Tuo metu M.Nagevičius kalbėjo, kad nereikėtų pamiršti Elektrėnų ir atsinaujinančios energetikos jėgainių, kurios ir sudaro bazinę Lietuvos elektros generaciją.

„Klasikiniu požiūriu biokuro kogeneracinės yra bazinė kogeneracija. Tai gali būti ir vėjo energija, Kruonis. Dėl to nėra paprasta atsakyti į tokius klausimus ir pasiremti kitų šalių patirtimi, nes viskas keičiasi. Apie bazinę generaciją daugiausia kalba tie, kuriuos stumia iš rinkos, tai yra didieji Vokietijos generatoriai“, – kalbėjo M.Nagevičius.

Martynas Nagevičius
Martynas Nagevičius

Jis pabrėžė, kad elektros importo klausimas yra ekonomikos klausimas, o ne saugumo. 

„Kalbėti apie didelio importo problemą yra tas pats, kas sakyti, kad Skuodas importuoja iš kitų rajonų 100 proc. elektros energijos. Nereikia mistifikuoti bazinės generacijos“, – sakė M.Nagevičius.

Parlamentaras Linas Balsys pasiūlė platesnį bazinės elektros generacijos suvokimą.

„Viskas priklauso nuo požiūrio. Estai mano, kad, jeigu turi jungtį su Suomija ir elektrinė stovi Suomijoje, tai jie turi savo generavimo šaltinį. Taigi elektros gamybą Švedijoje, turėdami jungtį, galime traktuoti kaip savo generacijos pajėgumus“, – kalbėjo L.Balsys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis