Vilniaus Antakalnio rajone gyvenantys senjorai nustėro patikrinę savo sąskaitas. „Vilniaus energija“ nurašė po šimtą eurų kaip skolą už gyvatuką. Nors pastarosiomis savaitėmis vyksta ginčas dėl išsiuntinėtų sąskaitų, o Kainų komisija nusprendė, kad „Litesko“ ir „Vilniaus energija“ turi anuliuoti sąskaitas už gyvatuką, vilniečių tai nepaguodė.
Sąskaitas gavo daug vartotojų
„Pikčiausia yra tai, kad pinigus nurašė tada, kai jau kilo ginčas dėl šių sąskaitų, ir buvo pradėtas tyrimas. Tačiau „Vilniaus energija“ nieko nelaukė ir automatiškai nusirašė nuo sąskaitų pinigus“, – 15min sakė vienas Antakalnio rajone gyvenantis garbaus amžiaus vilnietis.
Rugpjūčio pradžioje „Vilniaus energija“ pranešė, kad sostinėje vartotojai už karštam vandeniui ruošti sunaudotą energiją, viršijančią normas, turės papildomai sumokėti 505 tūkst. eurų, o „Litesko“ vartotojai – dar 416 tūkst. eurų. Bendrovė paskelbė, kad Vilniuje vidutiniškai 7,5 euro didesnės sąskaitas turėjo gauti apie trečdalis „Vilniaus energijos“ klientų, o „Litesko“ – nuo 6,1 iki 30,26 euro didesnes sąskaitas – apie 50 proc.
Sąskaitas Lietuvos gyventojai gavo, tačiau ne visi suskubo jas padengti. Kol dalis laukia, kol baigsis ginčas, kiti su pinigais jau atsisveikino. Iš debeto sutartis turinčių gyventojų sąskaitų pinigai jau nuskaityti.
Gailisi, kad pasirašė debeto sutartį
Bendrovių „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas negalėjo pasakyti, kiek gyventojų Lietuvoje jau spėjo pervesti pinigus už papildomas sąskaitas. Tačiau jis užtikrino, kad pinigai bus grąžinti.
„Mes vykdysime komisijos sprendimą, o dėl tolimesnių veiksmų konsultuosimės su teisininkais“, – 15min teigė jis.
Valstybinė Kainų ir energetikos kontrolės komisija praėjusią savaitę nusprendė, kad bendrovė neteisėtai pateikė sąskaitas už gyvatuką. Todėl pinigus privalo grąžinti.
„Na, suprasčiau, jei tai būtų tik 7,5 euro, kaip buvo skelbta. Bet mes ir mūsų kaimynai, gavo po 100 eurų sąskaitas. Iš mūsų pinigai tiesiog buvo nurašyti. Gretimo namo kaimynai gavo 60–70 eurų sąskaitas. Supraskite, mums tai yra dideli pinigai, nes pensijos nedidelės“, – pasakojo senjoras.
Jis prisipažino kažkada susigundęs „Vilniaus energijos“ siūlymu pasirašyti tiesioginio debeto sutartį. Tad mokesčiai už šilumos energiją nurašomi automatiškai – taip senjorui paprasčiau.
„Taip išeina, kad tokie kaip aš ir pralaimėjo, nes dar klausimas, ar grąžins tuos pinigus. O tie, kurie apmoka sąskaitas įprastai, „Vilniaus energijos“ laiškus gali išmesti iš šiukšlių dėžę – mokėti taigi nereikia“, – samprotavo vilnietis.
Vartojo per daug šilumos
Situacija dėl papildomų sąskaitų už 2010–2015 metais karštam vandeniui ruošti sunaudotą šilumą, t. y. už gyvatuką, tebelieka neaiški. Nors Kainų komisija ir įpareigojo anuliuoti šias sąskaitas, „Vilniaus energija“ greičiausiai skųs šį sprendimą. Be to, Lietuvos teismai įpareigojo šilumą tiekiančias bendroves tokias sąskaitas vartotojams pateikti.
Istorija prasidėjo dar 2010 metais, kai VKEKK nustatė šilumos vartojimo normatyvus. „Vilniaus energija“ aiškina, kad dalis namų tiesiog netilpo į juos – vartojo daugiau šilumos energijos. Todėl papildomos sąskaitos buvo išsiuntinėtos namus administruojančioms bendrovėms. Šios atsisakė padengti skolas.
Todėl tik dabar nuspręsta, kad tokių namų gyventojams patiems reikia padengti skolas. Net jei jie penkerius metus nieko nenutuokė, kad namas vartoja daugiau šilumos nei leistina.