Pasak „Modus group“ energetikos įmonės „Green Genius“ vadovo Ruslano Sklepovičiaus, taip skirstant leidimus efektyvius saulės jėgainių projektus keistų neefektyvūs.
„Vietoje dviejų gigavatų efektyvių projektų energetinėje sistemoje mes padarysime keturis gigavatus neefektyvių. Jeigu turime du projektus po 70 megavatų, jūs sumažinsit jiems iki 35 megavatų galią, tuomet į perdavimo tinklą jų jungti neapsimoka. Automatiškai turėsime du neefektyvius gaminančius projektus“, – ketvirtadienį reguliuotojo ir rinkos dalyvių diskusijoje sakė R.Sklepovičius.
„Jeigu nueisite pro rata keliu, tuomet norėtume rinktis nedaryti dviejų projektų po 35, o vieną – 70 (megavatų – BNS). Vieno projekto atsisakyti, o kitą projektą vystyti, kuris buvo anksčiau pateiktas. Geriau turėti vieną projektą su 70 megavatų normaliu prijungimu nei du po 35 (megavatus – BNS)“, – teigė jis.
Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ atstovas Lietuvoje Andrius Čypas sako, kad leidimai pro rata principu būtų neteisingas anksčiau prašymus rezervuoti galias pateikusių projektų vystytojų atžvilgiu.
„Proporcingumas – čia pritraukimas paskutinių atsistojusių į traukinio ešaloną, kai mes esame pateikę prašymus nuo kovo mėnesio, kiti pateikę liepos pabaigoje ir kažkodėl visi tada atsistojame į bendrą katilą ir paskui visiems daliname. Jeigu tokiu principu mes proporcingai mažinsime projektus (...), keisis finansinis modelis“, – kalbėjo A.Čypas.
Pasak rinkos dalyvių ir jų atstovų, VERT siūlomam pro rata principui nepritaria dauguma projektų vystytojų.
VERT pirmininkas Renatas Pocius teigė, jog tokiu principu siekta visiems vystytojams suteikti galimybę įgyvendinti projektus. Vis dėlto, pasak jo, VERT gali atsižvelgti į rinkos dalyvių nuomonę ir atsisakyti siūlomos galių skirstymo tvarkos.
„Mes pasiūlėme principą, kuris Europoje laikomas vienu efektyviausių – pro rata. Jūs pasižiūrėkite perdavimo infrastruktūrą – jeigu trūksta pajėgumų, pirmiausia yra organizuojamas aukcionas, antras yra pro rata. Visi kiti principai, laiko principas ar kiti laikomi mažiau efektyviais, todėl reguliuotojas pasiūlė efektyvesnį. Jeigu matome, kad šioje vietoje yra daug problemų, netinka, diskutuokime – tikrai mes galime atsižvelgti ir pakeisti“, – teigė R.Pocius.
„Mūsų logika buvo tokia, kad visi vystytojai turėtų turėti galimybę (vystyti projektus – BNS), bet jeigu rinka galvoja kitaip – tvarkoj“, – pridūrė jis.
Saulės projektų vystytojai siūlo leidimus išduoti atsižvelgiant į prašymų rezervuoti galias pateikimo laiką.
„Nėra turbūt nė vieno vystytojo, kurie mūsų pokalbiuose būtų pritarę pro rata principui. (...) Prašome pro rata principo atsisakyti ir pakeisti į pirmas atėjo – pirmas gavo principą“, – teigė Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis.
R.Pociaus teigimu, svarbu susitarti, apie kokį pirmumo kriterijų kalbama.
„Esminis momentas – ar pirmas, kuris kreipėsi į operatorių, ar pirmas, kuris gavo sąlygas iš operatoriaus. (...) Kai kuriais atvejais operatorius galėjo turėti skirtingą dokumentų nagrinėjimo laikotarpį ir šioje vietoje svarbu susitarti, apie kokį kriterijų mes kalbame“, – kalbėjo VERT pirmininkas R.Pocius.
Seimui liepos pradžioje apribojus maksimalią komercinių saulės jėgainių projektų galią iki 2 GW bei sustojus jų vystymui, o rinkos reguliuotojui atlikus tyrimą, VERT praėjusią savaitę rinkos konsultacijai pateikė tvarką, pagal kurią tinklo pralaidumai būtų paskirstyti įtarimų nekeliantiems projektų vystytojams. Siūloma leisti toliau įgyvendinti projektus turintiems pakankamai savo žemės, savivaldybės leidimą, taip pat atitinkantiems finansinius reikalavimus.
Tačiau jeigu reikalavimus atitinkančių vystytojų bendra įrengtoji jėgainių galia viršys 2 GW ribą, leidimus siūloma išduoti proporcingai sumažinant galią.
Saulės energetikos rinkos atstovai BNS kiek anksčiau teigė pasigendantys aiškumo, kokie projektai galės būti įgyvendinami ir pagal kokius kriterijus jie bus atrinkti.
Energetikos ministerija teigė, kad maksimali riba komerciniams saulės projektams nustatyta siekiant, kad elektros tinklo pralaidumų pakaktų tiek verslui, tiek gaminantiems vartotojams, tiek kitų atsinaujinančios energetikos išteklių pajėgumams.
Šiuo metu maksimali nustatyta saulės elektrinių galia siekia 4,4 GW, iš jų 2,4 GW numatyta gaminantiems vartotojams skirtam „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) tinklui, o likę 2 GW – komerciniams vartotojams skirtam „Litgrid“ tinklui.
