Seimui šią savaitę bandant pratęsti PVM lengvatą šildymui, opozicija sukritikavo valdančiuosius, kad nepagalvota, iš kur paimti pinigų skylei užkišti. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė irgi pareiškė, kad lengvatą būtų galima panaikinti tik tada, kai bus sukurtas kompensacijos mechanizmas mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.
Įtakos turėjo minimalios algos didėjimas, bedarbių skaičiaus mažėjimas mieste. Daug lėmė ir gana šilti orai, – sakė A.Liesytė.
Tačiau 15min surinkti duomenys rodo, kad gyventojams vis mažiau reikia tų kompensacijų, kasmet į savivaldybes dėl to kreipiasi vis mažiau žmonių. O prašomų pinigų suma tirpsta kasmet.
Kaip tai paaiškinti? Senjorų pajamos padidėjo ar kitos priežastys?
Lėmė ir šildymo kainos
Per pastaruosius 8 metus dėl šildymo kompensacijų daugiausia kreiptasi 2011 metais, rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta statistika. Tąkart kompensacijos suteiktos daugiau nei 184 tūkstančiams gyventojų.
Tai galima paaiškinti tuo, kad šilumos kaina kopė į rekordines aukštumas. Pavyzdžiui, 2011 m. lapkritį vidutinė šilumos kaina užkopė iki 25,89 lietuviškų centų (7,5 euro ct/kWh) už kilovatvalandę be PVM. Palyginimui, šį spalį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje yra 4,84 ct/kWh.
Todėl neturėtų stebinti tai, kad praėjusiais metais kompensacijos už šildymą suteiktos 108,8 tūkst. gyventojų, o šįmet jų bus dar mažiau.
Apskritai tendencijos rodo, kad prašytojų eilė ilgėjo tada, kai Lietuvai blogiau sekėsi tvarkytis su aukštomis šilumos kainomis ir šalies ekonomika.
Ir negali, ir nenori
Taigi kone dvigubai sumažėjus šildymo kainai dalis gyventojų neteko teisės į kompensaciją, o kiti ir patys apsisprendė nesikreipti į savivaldybes.
Tačiau atpigusi šiluma – ne vienintelė priežastis, kodėl mažėja pretendentų į kompensacijas.
„Šildymo kompensacijų gavėjų skaičius mažėja dėl darbinių pajamų, pensijų didėjimo, taip pat tai susiję su šildymo kaštų sumažėjimu“, – 15min teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina.
Šiltos žiemos taip pat prisidėjo prie to, kad kompensacijų sumažėjo. „Didelę įtaką daro orai – jei žiema trumpa, nešalta, tai atitinkamai išlaidos šildymui bus mažesnės, taigi, gaunančių kompensacijas bus mažiau“, – sakė S.Kulpina.
Klaipėdoje poveikis ir dėl minimalios algos
Klaipėdoje taip pat jau kelerius metus iš eilės mažėja gaunančiųjų kompensacijas už šildymą. Miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė suskaičiavo, kad šį spalį yra gauta maždaug 150 mažiau prašymų nei praėjusių metų spalį. Šiemet registruoti 1862 prašymai kompensacijai gauti.
„Įtakos turėjo minimalios algos didėjimas, bedarbių skaičiaus mažėjimas mieste. Daug lėmė ir gana šilti orai. Štai pernai už šildymą gruodį kompensaciją gavo nedaug gyventojų, o sausį, kai buvo suvartota daugiau energijos šildymui, kompensacijų suma jau buvo didesnė“, – 15min aiškino A.Liesytė.
Vilniuje taip pat mažėja
Panašiai kalbėjo ir Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė. „Sostinėje pastaruosius trejus metus mažėja norinčiųjų gauti kompensacijas už šildymą. Priežastys irgi tos pačios – griežtesnės sąlygos, be to, ir žiemos buvo šiltesnės", – aiškino I.Paberžienė.
Tiesa, pasak jos, kol kas nematyti, kaip prašančiųjų skaičių sumažins padidėjusi minimali alga. Tai gali atsispindėti lapkritį, kai suplūs nauji prašantieji. O kaip dėl senjorų pensijų? Grąžinant pensijų dalį senjorų pajamos šiek tiek kilstelėjo.
Tačiau I.Paberžienė užtikrino, kad nauji ministerijos išaiškinimai lėmė, kad kompensuojamos pensijos šildymo kompensacijoms įtakos neturi.
Kaune lėmė ir renovacija
Laikinojoje sostinėje prašančių kompensuoti dalį šilumos išlaidų niekada netrūko, nes vienu metu Kaunas mokėjo didžiausią kainą už šildymą tarp didžiųjų miestų. Tačiau prašančiųjų kompensuoti išlaidas ir čia ženkliai sumažėjo.
Kauno miesto savivaldybės pateikta statistika rodo, kad šiais metais nuo rugsėjo 1–osios iki spalio 18 dienos dėl kompensacijų kreipėsi 3784 gyventojai, kai pernai tuo pačiu metu – 5078.
Kauno miesto savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas, kaip pagrindines mažėjančio kompensacijas gaunančių žmonių skaičiaus priežastis įvardina Kaune atpigusią šilumą ir didėjantį renovuotų daugiabučių namų skaičių.
Skiriama pagal pajamų dydį
Pensininkai prašymą gauti kompensaciją gali teikti kartą per metus, dirbantieji – kas tris mėnesius, nes vis peržiūrima, ar nepasikeitė pajamos. Kompensacija skiriama, kai išlaidos šildymui viršija 20 proc. asmens ar šeimos gautų pajamų.