27 valstybių blokas ištisas savaites ginčijosi dėl siūlyto visiško rusiškos naftos embargo, bet susidūrė su nepajudinamu Vengrijos premjero Viktoro Orbano pasipriešinimu.
Briuselyje susitikę ES lyderiai parengė kompromisinį susitarimą, numatydami išimtį dėl rusiškos naftos, pristatomos į Europą naftotiekiais, Vengrijai įspėjus, kad tiekimo sustabdymas sugriautų jos ekonomiką.
„Susitarimas uždrausti rusiškos naftos eksportą į ES. Tai iškart apima daugiau kaip du trečdalius naftos importo iš Rusijos, atkertant didžiulį finansavimo šaltinį jos karo mašinai“, – viršūnių susitikimo metu socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis.
„Maksimalus spaudimas Rusijai nutraukti karą“, – pridūrė jis.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad šiuo žingsniu „iš esmės iki metų pabaigos bus nutraukta maždaug 90 proc. naftos importo iš Rusijos į ES“, Vokietijai ir Lenkijai įsipareigojus atsisakyti tiekimo naftotiekiu į jų teritorijas.
„Rusija pasirinko tęsti savo karą Ukrainoje. Šįvakar, kaip europiečiai, vieningi ir solidarizuodamiesi su Ukrainos žmonėmis, mes imamės naujų ryžtingų sankcijų“, – tviteryje parašė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Jis taip pat kalbėjo, kad iki 2022-ųjų pabaigos turi būti nutraukta 90 proc. rusiškos naftos importo.
Ginčai dėl šeštojo sankcijų paketo supurtė Europos vienybę po penkių beprecedenčių ekonominių sankcijų Rusijai bangų dėl Kremliaus karo Ukrainoje.
Pagal kompromisą naftos embargo išimtis bus taikoma naftotiekiui „Družba“ – sankcijos galios tik rusiškai naftai, gabenamai į ES tanklaiviais.
Nepaisant dėl Vengrijos prieštaravimo paliktos spragos, naujausios sankcijos yra vienos griežčiausių iš ES paskelbtų priemonių.
ES iš Rusijos importuoja maždaug 26 proc. sau reikalingos naftos ir buvo kritikuojama dėl to, kad toliau moka Maskvai, nors siekia sustabdyti jos karą Ukrainoje.
Ch.Michelis sakė, kad naujasis sankcijų paketas taip pat apima didžiausio Rusijos komercinio banko „Sberbank“ pašalinimą iš tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, trijų valstybinių transliuotojų uždraudimą ir karo nusikaltimais kaltinamų asmenų įtraukimą į juodąjį sąrašą.
Jis taip pat sakė, kad ES sutiko skirti Ukrainai 9 mlrd. eurų siekiant padėti patenkinti „skubius likvidumo poreikius“ .
„Barniai privalo liautis“
Dėl rusiškos naftos uždraudimo ES derėjosi ištisas savaites ir pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino bloko lyderius baigti vidaus „barnius“.
Vaizdo ryšiu kalbėdamas ES viršūnių susitikimo Briuselyje dalyviams jis paragino juos priimti naujų veiksmingų sankcijų, įskaitant draudimą importuoti rusišką naftą.
„Visi barniai Europoje privalo liautis – vidaus rietenos tik skatina Rusiją daryti jums vis didesnį spaudimą“, – ES viršūnių susitikimui sakė V.Zelenskis.
„Laikas būti nebe atskiriems, nebe susiskaldžiusiems, o vienai visumai“, – pridūrė jis.
V.Orbanas, kuris dažnai prieštarauja ES ieškant bendros pozicijos, prieš pat susitikimą „geru sprendimu“ pavadino pasiūlymą sustabdyti tik tanklaiviais gabenamos rusiškos naftos importą.
„Tai reiškia, kad ant Vengrijos ekonomikos nebus numesta atominė bomba“, – sakė jis.
Tačiau V.Orbanas įspėjo, jog Budapeštui reikia „garantijos“, kad jis galės gauti rusiškos naftos ir jūra, jei kas nors nutiktų per Ukrainą einančiam naftotiekiui.
Pasak Ch.Michelio, ES „nusprendė imtis atitinkamų priemonių“, kad galėtų reaguoti ir užtikrinti „tiekimo saugumą“.
Grįžimas prie Vengrijos klausimo?
Išėjimo prie jūros neturinti Vengrija iš Rusijos naftotiekiu „Družba“ importuoja 65 proc. jai reikalingos naftos ir drauge su Slovakija bei Čekija prašė importo draudimo išimties.
Diplomatai sakė, kad atitinkamoms šalims embargo įvedimas buvo atidėtas dvejiems metams, bet Budapeštas norėjo mažiausiai ketverių metų ir beveik 800 mln. eurų europinio finansavimo naftos perdirbimo gamykloms adaptuoti.
U.von der Leyen sakė, kad ES „kuo greičiau vienaip ar kitaip“ sugrįš prie bandymų uždrausti naftos importą į Vengriją naftotiekiu „Družba“.
Vengrija blokavo rusiškos naftos embargą V.Orbanui neseniai užtikrintai laimėjus rinkimus ir pradėjus savo ketvirtą kadenciją. Kai kurie ekspertai skeptiškai vertina oficialius nerimo dėl rusiškos naftos draudimo pareiškimus.
Padėtį komplikuoja faktas, kad Briuselis dar nėra patvirtinęs paramos Budapeštui iš 800 mlrd. eurų ES atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo, tęsiantis Bendrijos nesutarimams su Vengrija dėl teisinės valstybės principų laikymosi ir žmogaus teisių.
Nutraukiamas dujų tiekimas
Vėlai pirmadienį paskelbtame vaizdo pareiškime ukrainiečiams V.Zelenskis naftos embargą pavadino „labai svarbiu dalyku“ bet kokiam sankcijų paketui.
„Manau, kad Europai bet kuriuo atveju teks atsisakyti rusiškos naftos ir naftos produktų, nes tai susiję su pačių europiečių nepriklausomybe nuo [ginklu paverstos] Rusijos energijos“, – sakė jis.
Tuo metu Nyderlandai ir Danija antradienį turi prisidėti prie didėjančio Europos šalių, kurioms Rusija nutrauks dujų tiekimą, būrio. Tiekimas nutraukiamas valstybėms atsisakant mokėti Rusijos dujų milžinei „Gazprom“ rubliais.
Po vasario 24 dienos invazijos į Ukrainą Maskva pareikalavo klientų iš „nedraugiškų šalių“, įskaitant ES valstybes nares, mokėti už dujas rubliais, taip norėdama išvengti Vakarų finansinių sankcijų jos centriniam bankui.
„Gazprom“ nuo antradienio nutrauks tiekimą Nyderlandų energetikos įmonei „GasTerra“, iš dalies valdomai valstybės, kai olandai atsisakė mokėti už rusiškas dujas rubliais, informavo Nyderlandų įmonė.
Danijos energetikos grupė „Orsted“ pirmadienį išplatino pranešimą, kuriuo patvirtino atmetanti vienašališką Maskvos sprendimą dėl atsiskaitymų už rusiškas dujas tik rubliais ir perspėjo, kad jų tiekimas gali būti nutrauktas praėjus gegužės 31-osios terminui.
Anksčiau Rusija dujų tiekimą vamzdynais jau nutraukė trims ES valstybėms narėms – Lenkijai, Bulgarijai ir Suomijai, taip pat atsisakiusioms už jas mokėti rubliais. ES šį Rusijos sprendimą pavadino šantažu.
ES griežtinant ekonomines sankcijas Maskvai, ši tęsia puolimą Ukrainos rytiniame Donbaso regione, kur pasiekė tam tikrų laimėjimų, taip pat ir pramoniniame Sjevjerodonecke, kur artėja prie miesto centro.
„Padėtis Sjevjerodonecke tokia sudėtinga, kokia tik gali būti“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.
Pasak jo, visas regionas nepaliaujamai bombarduojamas – iš oro, artilerijos ir tankų.
G.Nausėda: Kompromisas dėl rusiškos naftos importo buvo būtinas
Kompromisas dėl rusiškos naftos importo embargo buvo būtinas, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Šiandien buvo padėtas taškas. Kad ir labai siauru liepteliu ėjome, radome tą kompromisą, kuris buvo būtinas. Manau, kad šiandien tiesiog galime pasidžiaugti rezultatu“, – po EVT posėdžio Briuselyje žurnalistams sakė G.Nausėda.
„Tai nepaprastai svarbus sprendimas, nepabijokime to žodžio. Kaip ten bebūtų, šeštasis sankcijų paketas buvo užstrigęs bemaž mėnesiui ir tai buvo puiki žinia Rusijos režimui“, – kalbėjo G.Nausėda.
Pasak Lietuvos prezidento, sankcijos turės įtakos Rusijos ekonomikai.
Jis anksčiau pirmadienį taip pat teigė, kad ES sutarus dėl šeštojo sankcijų paketo, reikės „nuosekliai didinti spaudimą“ Rusijai ir pereiti prie septintojo. Anot G.Nausėdos, Lietuva stengsis, kad jame atsirastų rusiškų dujų embargas.
Visgi šalies vadovas antradienio naktį sakė, kad kai kurios šalys iš anksto perspėja tam nepritarsiančios.
„Nenorėčiau, kad apie septintąjį sankcijų paketą pradėtume kalbėti iš karto sakydami, kad mes nesvarstysime to ar kito. Matau tam tikrą tendenciją, kad norima apsidrausti, kad septintajame pakete nebūtų dujų ar kažkokio kito energetinio ištekliaus“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jo teigimu, ES šalių lyderiai pirmadienio vakarą taip pat aptarė kaip padėti Ukrainai iš šalies išvežti grūdus, Rusijai blokuojant šalies jūrų uostus.
