Konkurentai kelia nerimą ir pakišo koją: „Fortum Klaipėda“ lapkritį dalį šilumos paleis į orą

Gyventojų šalyje sumažėjus, atliekų kiekis nemenksta. Didėjant vartojimui lietuviai pernai sukaupė 1,3 mln. tonų atliekų. Tai pastebi Klaipėdos pašonėje veikiančios kol kas vienintelės Lietuvoje atliekų deginimo jėgainės „Fortum“ atstovai. Šios jėgainės dėka klaipėdiečių namus iki šiol pasiekė pigesnė šiluma. Tai ne kartą akcentavo miesto valdžia. Atliekų deginimo jėgainės veiklą netrukus pradės ir Kaune bei Vilniuje. „Fortum“ atstovai teigia, jog atliekų joms tikrai nepritrūks. Jiems nerimą kelia kiti klausimai, o vienas jų – konkurentų itin žema šilumos kaina.
„Fortum“ jėgainė Klaipėdoje
„Fortum“ jėgainė Klaipėdoje / Bendrovės nuotr.

Apie savo veiklą įmonė, kaip ir kasmet, žiniomis pasidalijo surengdama metinę spaudos konferenciją.

„Fortum“ jėgainė pernai sudegino 257 tūkstančius tonų atliekų, iš jų daugiau kaip pusė buvo komunalinės atliekos. Likusios atkeliauja iš pramonės.

Anksčiau biokurą ir atliekas deginusi bendrovė, šiuo metu dirba tik su atliekomis – buitinėmis bei pramoninėmis. Į „Fortum“ atliekos, tiek skystos, tiek kietos, atvežamos ir iš kitų Lietuvos miestų. Tiesa, jau kitų metų gegužę veiklą turėtų pradėti Kauno jėgainė, tad atliekų srautai šalyje pasiskirstys kitaip.

„Jų tikrai pakanka ir didelis iššūkis jas sutvarkyti Lietuvos mastu. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras yra prioritetinis, turime ilgametę sutartį, dėl jų sprendimo kartu su savivaldybe mes čia ir atsiradome, nusprendus, kad Klaipėda degins atliekas, o ne šalins į sąvartyną. Daugiau deginimo jėgainių Lietuvoje nėra, sudarome galimybes visoms savivaldybės tvarkytis su atliekomis, pramoninėmis atliekomis, kad jos nesikauptų, negultų į sąvartynus“, – sakė „Fortum Klaipėda“ vadovas Tomas Eikinas.

„Fortum Lietuva“ generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos teigimu, atliekų kiekis Lietuvoje panašus buvo ir prieš 10 metų. Tad sumenkus gyventojų skaičiui belieka konstatuoti, jog prie atliekų augimo prisideda didėjantis vartojimas.

Tiesa, pasidžiaugti galima sąmoningu požiūriu į atliekas, tinkamu rūšiavimu. O štai užstato sistema, akivaizdu, davė teigiamų rezultatų ir viršijo lūkesčius, tarp atliekų retai bepastebima stiklinė bei aliuminio ir plastiko tara.

Vasarą bendrovė neretai yra vienintelis šilumos tiekėjas uostamiesčiui. Sumenkus vartojimui „Fortum“ iš atliekų pagaminamos šilumos pakanka visam miestui.

Žiemą konkurencija išauga. Šilumą klaipėdiečių namams tiekia nepriklausomi gamintojai bei bendrovė „Klaipėdos energija“. Kaip žinia, aukciono būdu miestiečiams nuperkama pigiausiai pasiūlyta šiluma.

„Fortum“ nuotr./Energetikos įmonė „Fortum“
„Fortum“ nuotr./Energetikos įmonė „Fortum“

Konkurentų kainos kelia klausimų

2013 metais, kuomet „Fortum“ pradėjo veiklą Klaipėdoje, šilumos kaina rinkoje dar nebuvo reguliuojama. Tai pradėta daryti po poros metų, 2015-iais.

Bendrovė šaltuoju metų laiku paprastai užtikrina pusę miestui reikalingos šilumos energijos, o šiemet – 60 proc. Vasarą dažnai bendrovė yra vienintelis šilumos tiekėjas klaipėdiečiams.

Rinkoje šiuo metu yra gausu nepriklausomų šilumos gamintojų, vienas tokių ir ši bendrovė.

„Ne šildymo sezono laiku aukciono rezultatai rodo, kad mūsų kaina yra mažiausia visus metus lyginant su didžiausiais šilumos gamintojais ir „Klaipėdos energija“ tarp jų“, – sakė „Fortum Klaipėda“ vadovas T.Eikinas, kuriam susirūpinimą kelią „Klaipėdos energijos“ dalyvavimo aukcione peripetijos ir nežinia iš kur atsiradusi įtartinai maža šilumos kaina.

„Lapkričio mėnesį „Klaipėdos energija“ pasiūlė drastiškai žemą kainą, dukart mažesnę nei rugpjūtį-spalį, nors nei biokuro kainos krito dukart... Mums kyla įtarimas, kaltinimais nenorime svaidytis, turime išsiaiškinti, tačiau mintis tokia, kad „Klaipėdos energija“ lapkričio mėnesį pasiūlė kintamąją dedamąją, tik kurą, nors pagal patvirtintą sąvadą kaina turi eiti su visais kaštais“, – kalbėjo T.Eikinas. Jo teigimu, bendrovė galimai galėjo pasinaudoti tam tikra spraga.

„Fortum“ ruošia raštą Kainų komisijai, kad ši išsiaiškintų, ar nėra įvykdytas pažeidimas ir neiškraipomos konkurencinės sąlygos.

Iš jau įvykusio aukciono šilumos tiekimui lapkritį matyti, kad „Klaipėdos energijos“ biokuro katilų pagaminta šiluma bus pigiausia tarp visų uostamiesčio nepriklausomų šilumos gamintojų – 1,79 ir 1,87 ct/kWh. AB „Klaipėdos mediena“ šiluma buvo įkainota 2,49 ct/kWh. „Fortum Klaipėda“ kaina buvo aukščiausia – 3,03 ct/kWh.

Anot T.Eikino, šiluma, kuri nebus parduota, lapkritį keliaus tiesiog į orą.

„Fortum Klaipėda“ lapkričiui buvo pasiūliusi parduoti 59 040 MWh šilumos energijos. Iš jos bus nupirkta 53 360 MW. „Klaipėdos energija“ pagamins 30 240 MWh šilumos energijos.

„Klaipėdos energija“: už savo skaičius atsakome

„Gyvename teisinėje valstybėje, jie turi teisę ir gali kreiptis į reguliavimo tarnybą, bet nelabai suprantu, kokio atsakymo jie tikisi. „Klaipėdos energija“ dirba jau devyniasdešimt metų ir bankroto situacijoje nėra buvusi – ekonomistai moka skaičiuoti. Esame viena lyderiaujančių šilumos tiekimo įmonių Lietuvoje ir stabiliai uždirbame akcininkams pelną. Skaičiuojame, atsakome už savo veiksmus.

Viena pagrindinių dedamųjų buvo mūsų geros investicijos į biokuro katilus. Joms mes gavome Europos paramos ir reikėjo prisidėti tik pusę sumos. Yra palankios biokuro rinkos sąlygos – jis dabar yra labai pigus. Visa tai ir suteikia galimybę „Klaipėdos energijai“ gaminti ir tiekti pigesnę šilumą, duoti naudą klaipėdiečiams. Tarifas yra suskaičiuotas pagal patvirtintą kainodarą taip, kaip ir priklauso. Paskaičiavome, kad iš to tarifo dar uždirbtume ir pelno, nes tokia yra akcinės bendrovės priedermė. Mes už savo skaičius atsakome“, – situaciją komentavo „Klaipėdos energijos“ vadovas Antanas Katinas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis