Ragina garsiau skųstis Europai
Kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus konferencijoje netiesiogiai užsiminė, kad Lietuva savu metu įvykdė duotą pažadą Europai – uždarė Ignalinos atominę elektrinę.
„Nors ji buvo pakankamai moderni ir priežiūra vakarietiška“, – sakė jis. Todėl, jo nuomone, Europa turėtų padėti Lietuvai kelti Astravo atominės elektrinės klausimą. „Kodėl mes su šia problema palikti vienui vieni? Tai ne tik Lietuvos reikalas. Darykite viską, kad tai būtų ne vien mūsų rūpestis. Tai kova su grėsme, kai Rusija baltarusių rankomis kuria pavojų visai Europai. Proto pergalei reikia kiekvieno iš mūsų“, – sakė jis.
Signataras Vytautas Landsbergis minėjo „branduolinio terorizmo“ terminą, kalbėdamas apie Astravo atominę elektrinę. O prezidentė Dalia Grybauskaitė vaizdo sveikinime paminėjo, kad kalbama apie egzistencinį klausimą.
Realus žingsnis – nepirkti elektros
Tačiau ką daryti čia ir dabar? Energetikos ministras Rokas Masiulis priminė jau seniai siūlomą variantą – neleisti prekiauti baltarusiška elektra biržoje Lietuvoje. Tiesa, fiziškai ji į mūsų šalį galės atitekėti, tačiau pakaks elektros biržos vadovo sprendimo, kad šios elektros nebūtų leidžiama pirkti.
Jis priminė, kad Vilnius patenka į pirmąją pavojaus bangą, o antras ir trečias galimos radiacinio pavojaus grėsmės ratas pasiekia kitas kaimynes, Skandinavijos, Vakarų Europos šalis. Gal dėl to norvegai irgi susirūpinę. „Kerpės, kuriomis minta šiauriniai elniai, iki šiol yra užterštos nuo Černobylio tragedijos“, – sakė ministras.
Mūsų šalį su Baltarusija jungia pagrindinės elektros linijos, o štai reikšmingų linijų su Latvija ir Lenkija nėra. „Tikėtis, kad lenkai atsivers baltarusiams – sunku, nes jie gina savo rinką turėdami anglies elektrines. Tad svarbiausias vaidmuo tenka Lietuvai“, – sakė jis.
Regi Lietuvos balsuotojų klaidą
Branduolinės energetikos ekspertas Saulius Kutas priminė, kad atominės elektrinės aikštelės vertinimo iš tarptautinės bendruomenės iki šiol nėra, nors ten jau reaktoriaus korpusas stovi.
Tiesa, branduolinio kuro Baltarusijoje taip pat nėra, tad branduolinio pavojaus kol kas nėra, sakė jis.
Jo manymu, referendumo rezultatai dėl Visagino atominės elektrinės padėjo Baltarusijai apsispręsti dėl branduolinio projekto Astrave. Jo nuomone, Lietuva padarė klaidą atmesdama savo projektą.
Nori priversti skaičiuoti kitaip
Gitana Grigaitytė, Užsienio reikalų ministerijos Energetinio saugumo politikos departamento direktorė, tvirtino, kad Lietuvos institucijos ilgai bandė aiškintis su Baltarusija, įskaitant ir politinį lygmenį. Birželio mėnesį buvo paskutinis ekspertų susitikimas. Tačiau naudos nedaug. „Jiems svarbiausia – laikytis grafiko ir skubėti. „Rosatom“ pažadėjo, kad ji bus greičiausiai pastatyta elektrinė pasaulyje, tačiau tai, pasak G.Grigaitytės, ir lemia padažnėjusius incidentus elektrinėje. Ji atskleidė, kad lietuviai bandė įtikinti baltarusius, jog negalima skaičiuoti tik Baltarusijos gyventojų, kuriuos galėtų paveikti avarija Astrave. O kaimynai taip ir skaičiuoja. Aplink elektrinę – menkai apgyvendinti plotai, tad statistiškai esą nedaug žmonių paveiktų.
Politinis projektas
Pirmasis apie incidentą liepos 10 dieną pranešęs Astravo gyventojas Mikalai Ulasevičius sako, kad jokio ekonominio suinteresuotumo čia nėra – tik politika. „Astravo atominė elektrinė yra geopolitinis, o ne ekonominis projektas“, – sakė jis.
Save rinkimuose į vykdomąjį komitetą išsikėlęs baltarusis neabejoja, kad jokios naudos iš tos elektrinės nebūtų. Anatolijus Liabedka, Baltarusijos jungtinės piliečių partijos vadovas, mano, kad autoritarinė valstybė negali būti partnerė. „Tai – Sovietų Sąjungos likutis. Elektrinė yra šantažo įrankis, tačiau ką reikia daryti? Reikia didelės tarptautinės reakcijos“, – teigė jis.
