„Projektas įgyvendinamas pagal planą. Jūs žinote, kad Vladivostoke buvo pasirašytas atitinkamas dokumentas, ir tai atskiras verslo projektas, kuris įgyvendinamas“, – žiniasklaidai sakė Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ar Vladimiro Putino susitikime su Vokietijos vicekancleriu Sigmaru Gabrieliu kalbėta apie projektą, pranešė agentūra „Interfax“.
D.Peskovas pridūrė, jog išsamesnės informacijos apie projektą reikėtų teirautis jo dalininkų.
Maskva ne kartą yra išsakiusi nuomonę, neva Europos Komisijos pritarimas „Nord Stream“ plėtrai nereikalingas.
Maskva ne kartą yra išsakiusi nuomonę, neva Europos Komisijos pritarimas „Nord Stream“ plėtrai nereikalingas, tačiau Europos Sąjungos (ES) energetikos ir klimato kaitos komisaras Miguelis Ariasas Canete spalio pradžioje viešai pareiškė, kad projektas neatitinka ES energetikos strategijos ir dujų tiekimo saugumo požiūriu yra labai abejotinas.
„Nord Stream 2“ tema trečiadienį su ES užsienio reikalų įgaliotine Federica Mogherini kalbėjosi ir Lietuvos europarlamentaras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
G.Landsbergis BNS sakė esąs „labai sunerimęs“, kad ES institucijos „Nord Stream 2“ klausimu tyli, o F.Mogherini patikino, jog „diskusijos Europos Komisijoje apie tai vyksta ir galbūt ateityje pavyks sulaukti tam tikrų pareiškimų“.
Abejones dėl „Nord Stream“ plėtros yra išsakęs ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Abejones dėl „Nord Stream“ plėtros yra išsakęs ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, pabrėždama, jog jis ES nereikalingas, o Ukrainai, kaip dabar svarbiai rusiškų dujų tranzito valstybei, padarys didelės žalos.
„Nord Stream“ plėtrai priešinasi ir Latvija, Estija bei Lenkija. Estijos europarlamentaro Urmo Paeto vadovaujama EP deputatų grupė kreipėsi į EK paaiškinti, ar šis Rusijos brukamas projektas neprieštarauja ES energetikos strategijai.
Latvijos ekonomikos ministrė Dana Reizniecė-Ozola šią savaitę pareiškė, jog projektas atspindi Europos negebėjimą atsakingais momentais būti solidaria.
„Gazprom“ ir 5 Europos bendrovės rugsėjo pradžioje pasirašė susitarimą dėl bendros įmonės „New European Pipeline“, kuri įgyvendins 1224 kilometrų ilgio dujotiekio plėtros projektą. 51 proc. jos akcijų valdys „Gazprom“, po 10 proc. – Vokietijos E.On“ ir „BASF/Wintershall “, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos „Shell“, Austijos OMV, 9 proc. – Prancūzijos „Engie“.
Beveik 10 mlrd. eurų vertės dujotiekį numatyta nutiesti iki 2019 metų pabaigos, pastatant dvi papildomas gijas, kurios vamzdyno metinį pralaidumą padidintų dukart iki 110 mlrd. kubų.
Rusija šią savaitę pradėjo tiesti 970 kilometrų ilgio dujotiekį „Uchta-Toržok 2“, kuris dujomis aprūpintų „Nord Stream 2“. Abu vamzdynus numatyta sujungti Ust Lugos uoste prie Suomių įlankos.
