Priešprieša su Rusija dėl Ukrainos sparčiai verčia aukštyn kojomis ekonominę Europos ortodoksiją, o Europos Sąjungos (ES) būstinėje Briuselyje tam mažai kas prieštarauja, nors šis neoliberalizmo bastionas dar ne taip seniai buvo primetęs žiaurias taupymo priemones savo narėms, ypač Graikijai, net ir paaiškėjus, kad tokios priemonės iš tiesų žalingos.
Tačiau šiandien ES vadovai mato mažai pasirinkimų. Rusija sumažino gamtinių dujų tiekimą daugumai ES šalių, keršydama už tvirtą bloko paramą Ukrainai, taigi degalų, o kartu ir elektros, kaina yra istorinėse aukštumose ir toliau auga.
Reaguodamos į šią problemą, ES vyriausybės jau skyrė daugiau nei 350 milijardų eurų vartotojams, pramonei ir komunalinėms įmonėms subsidijuoti.
ES valstybių ministrai penktadienį susitinka, kad galutinai susitartų dėl tiesioginio bloko įsikišimo į rinkas, siekiant susirinkti perteklinį ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių pelną, apriboti elektros kainas ir subsidijuoti komunalines įmones.
„Vyriausybės kišimasis į rinką grįžta į madą su trenksmu“, – patvirtino Mujtaba Rahmanas, konsultacinės įmonės „Eurasia“ direktorius Europoje.
