Šiuo metu galima remtis tik oficialiai patvirtintais duomenimis – kad įvyko avarija elektros pastotėje. Skelbiama, kad incidentas neigiamai nepaveikė branduolinės saugos elektrinėje.
Tai patvirtina ir Lietuvos radiacinio fono stebėjimo sistemos (RADIS) duomenys. Pasak mokslininko, matavimo sistemos KTU MGMF laboratorijose taip pat neindikuoja pakitimų radiaciniame fone.
Realaus laiko ir istoriniai duomenys prieinami – čia.
Pasak eksperto, dėl dabar atliekamų elektrinės bandymų įvairiais režimais, tam tikri incidentai ir neatitikimai galimi – atominės elektrinės inžineriniai projektai itin sudėtingi – tačiau, kaip ir istorinių incidentų metu, trūksta skaidrumo dėl esamos situacijos.
Skaidrumas paneigtų abejones
Ir skaidrumo Astravo atominės elektrinės projektui trūksta nuo pat pradžių, o tai, žinoma, sukelia papildomą įtampą. Komunikacija iš projekto vykdytojų, o dabar, ir elektrinės atstovų, buvo ir yra nepakankama, kad paneigtų pagrįstas abejones dėl elektrinės saugumo. Ši avarija tai dar kartą patvirtino.
B.Urbonavičius pamini, kad geruoju pavyzdžiu galėtų būti laikomas Ignalinos AE uždarymo projektas. Nors tai – technologiškai vienas sudėtingiausių šiuo metu vykstančių branduolinės energetikos projektų pasaulyje, nuolatinė komunikacija suteikia aiškumo ir saugumo.
Pavyzdžiui, spalį, tvarkant radioaktyviąsias atliekas, buvo pastebėtas svarstyklių gedimas. Nors jis jokios įtakos branduolinei saugai neturėjo, tačiau aiškūs pranešimai apie net ir menkiausius įvykius didina pasitikėjimą projekto eiga.
Bandymų metu – didesnė tikimybė incidentams
Mokslininkas pabrėžia, kad elektrinių bandymai prieš paleidimą pilna galia tam ir yra atliekami, kad būtų identifikuotos silpnosios vietos ir užkirstas kelias galimoms nelaimėms. Tam tikrų incidentų galimybė šių pirminių bandymų metu yra didesnė. Labiausiai žinomas nepavykusio saugumo sistemų bandymo pavyzdys – Černobylis.
Žinoma, tiesiogiai lyginti Astravo AE su Černobylio AE būtų neteisinga dėl visiškai skirtingų saugumo reikalavimų ir naudojamų technologijų, tačiau, deja, požiūris į tarptautinius susitarimus ir saugą, panašu, išlikęs tas pats.
Technologijos sparčiai žengia į priekį, tačiau pažangiausi – ketvirtosios – kartos reaktoriai, kur didžiausias dėmesys skiriamas saugumui ir radioaktyviųjų atliekų kiekio mažinimui, pradės veikti tik 2030-aisiais. Dauguma dabar veikiančių (pradedant pirmaisiais reaktoriais elektros generavimui) priklauso antrajai kartai, o visi nuo 2000 metų pradėti naudoti reaktoriai priskiriami III-jai ar III+ kartoms.
Labai opi tema
Technologiškai Astravo AE reaktoriai yra III+ kartos – moderniausios reaktorių kartos, kuriose pasyviam saugumui skiriamas labai didelis dėmesys. Tokie patys reaktoriai planuojami statyti ir kai kuriose ES šalyse – Vengrijos Paks AE (elektrinės atnaujinimo projektas) ir Suomijoje Hanhikivi AE (nauja atominė elektrinė).
Branduolinė energetika ir sauga yra labai opi tema visame pasaulyje. Dauguma šalių pradėjo savo atominės energetikos strategijos peržiūrą pastūmėtos avarijos, įvykusios Fukušimoje 2011 metais.
Pavyzdžiui, Vokietijoje dėl didelių protestų prieš atominę energetiką nuspręsta visas atomines elektrines uždaryti iki 2022-ųjų. Tačiau branduolinė energetika išlieka efektyvus būdas užsitikrinti reikalingus energetinius pajėgumus. Pavyzdžiui, Kinijoje statomi ar planuojami statyti daugiau nei 40 branduolinių reaktorių.
