Praėjus metams su kompanijomis dar nebuvo visiškai atsiskaityta, ir tai pabrėžia Kurdistano naftos galvosūkį: jos rezervai yra vieni pigiausiai pasiekiamų, tačiau jie taip pat yra potencialus „Islamo valstybės“ taikinys.
Tarp kompanijų, norinčių užsidirbti iš kurdų naftos – DNO, „Genel Energy“ ir „Gulf Keystone Petroleum“. Jų akcijų kainos smuko, Kurdistano regioniniams lyderiams kovojant su Irako centrine valdžia dėl naftos išteklių.
Penktadienį „Gulf Keystone“ pranešė, kad laikinai sustabdys darbus Šaikano naftos lauke, nukreipdama naftą į vietos rinką, kur kainos yra mažesnės, bet apmokėjimas – patikimesnis. DNO ir „Genel“ taip pat planuoja pardavinėti naftą vietos rinkoje.
Irake lengviausia yra išgauti naftą iš žemės gelmių. Tačiau sunkiausia yra susidoroti su politika, – sakė A.Khedery.
„Irake lengviausia yra išgauti naftą iš žemės gelmių. Tačiau sunkiausia yra susidoroti su politika“, – sakė konsultacinės įmonės „Dragoman Partners“ vadovas Ali Khedery. Jis taip pat Kurdistane yra vadovavęs energetikos kompanijai „ExxonMobilCorp.“
Dėl Kurdistano žemės turtų vyksta aršūs ginčai. Jo siekiai išnaudoti savo naftos išteklius ypač siutina Bagdadą. Kurdistanui nusprendus eksportuoti naftą per naują naftotiekį į Turkiją 2013 metais Irakas nustojo pervedinėti regionui išmokas. Kurdistanas smuko į ekonominę krizę, jam neliko pinigų atsiskaitymams su kompanijomis.
Regionas „Genel“ yra skolingas apie 230 mln. dolerių – tai yra maždaug pusė 2014 metų pajamų. „Gulf Keystone“ lapkritį sakė, kad Kurdistanas jai yra skolingas 100 mln. dolerių, HSBC skaičiuoja, kad skola DNO taip pat siekia apie 100 mln. dolerių, nors įmonė to nepatvirtino.
Iki 2014 metų pabaigos įmonės gavo tik vieną – 75 mln. dolerių – pervedimą. Sausio 29 dieną susitarimas dėl biudžeto Bagdade sutvirtino trapias paliaubas tarp Irako centrinės valdžios ir Kurdistano, ir taip buvo atverta galimybė kompanijoms sumokėti apie 400 mln. dolerių skolą.
Norvegijos investicinio banko „Arctic Securities AS“ analitikas Henrikas Madsenas prognozuoja, kad įmonės atgaus tik pusę pinigų už tarptautinius Kurdistano naftos pardavimus šiemet.
„Greičiausiai tik 2016-aisiais ar dar vėliau jos pradės gauti reguliarius mokėjimus“, – sakė jis.
Šveicarijos dydžio regione, manoma, yra 45 mlrd. barelių naftos – tai maždaug tiek, kiek BP PLC, „Royal Dutch Shell PLC“ ir „Exxon“ išgavo Didžiosios Britanijos Šiaurės jūros vandenyse nuo 1970 metų.
Su Wsj.com Kurdistano valdžia kalbėti atsisakė.
Tačiau naftos kompanijoms Kurdistano dideli naftos ištekliai yra verti rizikuoti dėl ateities perspektyvų.
Šveicarijos dydžio regione, manoma, yra 45 mlrd. barelių naftos – tai maždaug tiek, kiek BP PLC, „Royal Dutch Shell PLC“ ir „Exxon“ išgavo Didžiosios Britanijos Šiaurės jūros vandenyse nuo 1970 metų.
Nafta yra krante, todėl lengvai pasiekiama, taigi ir lengviau išgaunama. „Genel“ įmonei barelio išpumpavimas kainuoja apie 2 dolerius, palyginti su 26 doleriais, kurių reikia vieno barelio naftai išgauti Šiaurės jūroje.
Tačiau yra ir dar dvi problemos – 60 dolerių nekainuojantis naftos barelis ir „Islamo valstybės“ keliama grėsmė.
Praėjusią vasarą „Islamo valstybės“ teroristai įvykdė išpuolį pakankamai arti, kad „Gulf Keystone“ valdybos narys Simonas Murray galėtų stebėti virš Mosulo kylančius dūmus iš savo viešbučio Erbilyje (Šiaurės Irakas). IS teroristai nekirto Kurdistano sienos ir nepasiekė naftos telkinių, tačiau daugelį išpuolis sukrėtė.
„Naftos telkiniai yra vos dvi valandos kelio nuo Erbilio. Be abejonės, jie yra pažeidžiami“, – sakė S.Murray, turėdamas omenyje savo kompanijos naftos telkinius.
Tokios aplinkybės padarė įtaką naftos bendrovių akcijų kainoms. Per pastaruosius dvylika mėnesių „Genel“ ir DNO akcijų vertė nukrito atitinkamai 36 ir 18 proc. „Gulf Keystone“ akcijos nuvertėjo 67 proc.
Bet bendrovės yra nusiteikusios optimistiškai, nors su jomis ir nėra atsiskaitoma, o tai stato jas į keblią padėtį.
„Genel“ pernai pavyko pasiskolinti 500 mln. dolerių, tačiau šiemet bendrovė pranešė mažinanti kapitalo išlaidas 30 proc.
DNO praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį pranešė apie 252,5 mln. dolerių nuostolį.
Sunkiausioje padėtyje yra atsidūrusi „Gulf Keystone“, turinti 575 mln. dolerių skolą.