Brangs prekės, šildymas ir elektra
Brangstant naftos produktams, natūraliai auga išlaidos transportui. Tai bus jaučiama ir parduotuvėse: visi produktai yra vežami logistikos bendrovių, dažniausiai naudojančių dyzelinius vilkikus, ūkininkai taip pat naudoja dyzelinius traktorius. Kitaip tariant, išlaidos augs visose tiekimo grandinės dalyse ir didžioji dalis šių išlaidų atiteks galutiniam pirkėjui.
Nors žiniasklaida garsiai skelbė apie Vilniuje net 60 proc. brangsiantį šildymą (likusioje Lietuvoje – apie 30 proc.), realu, kad šie skaičiai bus dar didesni. Nuo rugsėjo vidurio, kai buvo skelbti šie skaičiai, dujos, kurios daugiausiai naudojamos šildymui Vilniuje, spėjo pabrangti dar keliomis dešimtimis procentų.
Kartu smarkiai brangs ir elektra – Vokietijoje per metus ji pabrango daugiau kaip 6 kartus, Ispanijoje – dar daugiau. Lietuvoje galima tikėtis 20–25 proc. elektros brangimo kitų metų pradžioje. Verta nepamiršti, kad šių metų liepą ji jau brango 8 proc. Kitų metų viduryje galima tikėtis dar vieno didelio kainų augimo, o tuomet situacija jau turėtų pradėti rimti.
Ekonomistai prognozuoja, kad kainų augimas greičiausiai bus laikinas. Naftos pasiūlos ir paklausos santykis turėtų normalizuotis, ilgainiui naftos kaina grįš į normalų lygį, tad taip pat kris ir transportavimo išlaidos, o galiausiai ir parduotuvėse esančių prekių kainos. Tiesa, tokio kritimo laukti galima, geriausiu atveju, 2022-ųjų metų antrojoje pusėje.
Gyventojai kainų augimo įtaką jaus priklausomai nuo savo įpročių
„Jeigu asmuo iki šiol nesirūpino tvariu asmeninių finansų valdymu ir gyveno „nuo algos iki algos“, kainų augimas neabejotinai pasijaus. Tokie žmonės dažniausiai gyvena „čia ir dabar“, neplanuoja išlaidų, neskirsto pajamų, dažniau perka impulsyviai. Na, o turintys įgūdį planuotis biudžetą su kainų augimu tvarkosi lengviau, nors jiems taip pat teks pakoreguoti kai kurias biudžeto eilutes. Tikėtina, kad bent jau trumpuoju laikotarpiu, daugeliui gali augti būtinosios išlaidos (maistui, komunaliniams mokesčiams, kurui ir t. t.), kurios paprastai sudaro didžiąją mėnesio biudžeto dalį“, – komentuoja G.Leksienė.
Taupantys gyventojai, iš dalies ir dėl augančių kainų, paprastai ima aktyviau ieškoti būdų, kaip pinigus įdarbinti, investuoti, nes, suprantama, laikomi „kojinėje“ jie nuvertėja. Lietuvoje investuoja 52 proc. gyventojų, kas vis dar yra gan žemas skaičius. Palyginimui, JAV investuoja 55 proc. gyventojų, tiesa, pastarojoje šalyje kalbama tik apie investicijas į akcijas, NT ir gyvybės draudimo investuotojai nėra įskaičiuojami. Gera žinia ta, kad pastaraisiais metais apskritai mūsų šalyje investuojančių gyventojų dalis auga – dar 2018 m. Lietuvoje investavimą rinkosi vos 17 proc. gyventojų.
Didžioji dalis lietuvių investuoja naudodamiesi gyvybės draudimo fondų paslaugomis. Pasirinkę šį būdą gali jaustis ganėtinai saugiai, kadangi draudimo fondai investuoja į daugybę skirtingų sektorių, tad net ir didžiausios krizės atveju, visi sektoriai tikrai nesugrius. „Draudimo fondų investuotojai paprastai pinigus išsiima tik po 15 ar daugiau metų. Žvelgiant į istorinį akcijų kainų kitimą, tokiu atveju prarasti pinigus yra neįmanoma: investavus prieš pat 2000-ųjų krizę, populiariausias S&P 500 akcijų indeksas į
tą patį lygį grįžo jau 2007 metais, o net ir investavę prieš 2008-ųjų krizę, savo pinigus jau galėjo visiškai atgauti 2013 metais“, – besirenkančius pasyvų periodinį investavimą ramina „M Capital“ vadovė.
Jei kalbėtume apie aktyvų investavimą ir naftos kainų augimo poveikį investuotojams, verta paminėti, kad „Bloomberg“ žaliavų indeksas, kurį sudaro 23 žaliavos, pasiekė aukščiausią visų laikų tašką, aplenkdamas net ir 2008 metus. Iš to išloš nebent investuojantys į naftos, žaliavų bendroves, tačiau Lietuvoje tokių nėra dauguma: kaip ir daugelyje kitų valstybių, investuojantys savarankiškai čia labiausiai mėgsta technologijų kompanijas, taip pat kitas žinomas įmones, tokias kaip „Coca-Cola“ ar „McDonald‘s“. Na, o prieš metus ar du pirkę nekilnojamąjį turtą tikrai išloš, kadangi kylanti infliacija sumažina jautrumą skoloms ir palūkanoms, o būstų kainos, panašu, trauktis neketina.
Tad Lietuvos investuotojai pernelyg nerimauti neturėtų – ilguoju laikotarpiu viskas išsispręs. Ekspertų manymu, gerokai labiau nukentės neinvestuojantys ir žemesnei-vidutinei ekonominei klasei priklausantys šalies piliečiai, kadangi būtent jie labiausiai pastebės išaugusias sąskaitas ir pabrangusius maisto produktus. Jų situaciją pagerinti gali padidintos valstybinės lengvatos ir, žinoma, kardinalūs pokyčiai asmeninių finansų planavime.
