Lapkritį valandinės elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 0,09 Eur/MWh iki 549,91 Eur/MWh.
„Praėjusį mėnesį elektros kainų augimą „Nord Pool“ regione paskatino 13 proc., palyginti su spalio mėnesiu, sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba, taip pat dėl vėsesnių orų 11 proc. padidėjęs elektros suvartojimas.
Šiaurės šalių vandens rezervuarų pripildymo lygis ir lapkritį išliko 3 proc. žemiau normos. Elektros energijos kainų augimą Baltijos šalyse paskatino 33 proc. sumažėję energijos srautai iš Suomijos, tam įtakos turėjo antroje mėnesio pusėje neplanuotai įvykęs Suomijos ir Estijos jungties Estlink-1 perdavimo pajėgumų sumažinimas. Be to, Lietuvos ir Švedijos NordBalt jungties atjungimas dėl kasmetinių priežiūros darbų prisidėjo prie elektros srautų iš Švedijos SE4 prekybos zonos sumažėjimo 9 proc., palyginti su spaliu“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos sistemos kaina lapkritį augo 49 proc., iki vidutiniškai 109,26 Eur/MWh.
Lietuvoje augo vartojimas, bet gamyba mažėjo
Lapkritį Baltijos šalyse bendrai suvartota 2283 GWh elektros energijos. Lietuvoje suvartotos elektros kiekis padidėjo 7 proc., palyginti su spaliu, tačiau sumažėjo 6 proc., palyginti su praėjusių metų lapkričiu, ir buvo 1 007 GWh. Latvijoje šis rodiklis padidėjo 3 proc., palyginti su spaliu, tačiau sumažėjo 11 proc., palyginti su 2021 m. lapkričiu, ir buvo 554 GWh. Estijoje lapkritį iš viso buvo suvartota 721 GWh elektros energijos, t. y. 8 proc. daugiau nei spalį, bet 3 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Bendra Baltijos šalių elektros energijos gamyba lapkritį sudarė 1421 GWh – 23 proc. daugiau nei ankstesnį mėnesį ir 2 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2021 metais. Lietuvoje iš viso buvo pagaminta 328 GWh elektros, arba 7 proc. mažiau nei spalį. Latvijoje elektros gamyba kaip tik augo – net 141 proc. daugiau nei spalį ir pasiekė 449 GWh. Estijoje elektros gamyba per mėnesį irgi kilo 4 proc., buvo pagaminta 644 GWh.
Lapkritį pagamintos elektros energijos kiekis, palyginti su sunaudota, Baltijos šalyse padidėjo iki 62 proc. Lietuvoje šis santykis sumažėjo iki 33 proc., Latvijoje pasiekė 81 proc., Estijoje sumažėjo iki 89 proc.
