16.30 val. papildyta Energetikos ministerijos komentaru.
„Siekiant laiku sušvelninti galimo elektros energijos srauto sumažėjimo ar neigiamų tarifų svyravimų riziką, ministrų kabinetas šiandien pritarė Ekonomikos ministerijos pasiūlymui, kad kai Lietuva nutrauks elektros energijos prekybą su Baltarusija, perkelti elektros energijos prekybą per Latvijos sieną. Šis sprendimas užtikrins, kad prekybos su trečiosiomis šalimis sąlygos išliktų tokios pačios kaip ir anksčiau. Latvija dėl tokio sprendimo konsultavosi su Lietuva, Estija ir Europos Komisija“, – teigiama AST pranešime spaudai.
Šiuo metu prekyba elektra tarp Baltijos šalių ir trečiųjų šalių vyksta tik per Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Tuo pat metu Lietuva jau išreiškė savo poziciją nutraukti prekybą su trečiosiomis šalimis tuomet, kai pradės veikti Astravo atominė elektrinė Baltarusijoje. Ją planuojama paleisti 2020 m., savo pozicija aiškina Latvijos energetikos bendrovė.
Teigiama, kad Vyriausybė pavedė Ekonomikos ministerijai pradėti darbus rengiant būtinus teisinių aktų pakeitimus, kad Latvijos perdavimo sistemos operatorius AST galėtų parengti elektros energijos prekybos metodiką su trečiosiomis šalimis.
Tokiu pačiu pranešimu pasidalino ir Latvijos Ekonomikos ministerija. Ji teigia, kad siekiama Latvijos Vyriausybei sudaryti sąlygas laiku priimti sprendimus dėl tolesnių elektros energijos prekybos su trečiosiomis šalimis organizavimo. AST pavesta plėtoti naują prekybos metodologiją, kuri atvertų Latvijos ir Rusijos sieną prekybos srautams.
Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriai (BALTSO) anksčiau buvo susitarę, kad nuo 2013 m. prekyba elektros energija su trečiosiomis šalimis vyktų tik per Lietuvą. Grynoji pralaida tarp Estijos ir Latvijos sienų su Rusija nustatytos ties nuliu megavatų. ENTSO-E duomenys iki šiol patvirtina, kad prekyba elektra vyksta tik per Lietuvos sienas su Kaliningradu ir Baltarusija.
Energetikos ministerija: tai nesuderinta su Lietuva
Energetikos ministerija komentuoja, kad Latvijos sprendimas nebuvo sutartas ar suderintas su Lietuva.
„Nepaisant to, kad ministerijų lygmeniu buvo nuspręsta tęsti konsultacijas, Latvijos Vyriausybė priėmė šį politinį sprendimą. Tačiau net ir esant tokiam sprendimui, dar turės būti parengta pralaidumų nustatymo metodika, ir tik tuomet bus galima konkrečiau kalbėti apie galimą įtaką“, – teigiama ministerijos komentare.
Ministerija primena, kad principinė pozicija kuriai yra pritarusios visos pusės pasirašydamos šį birželį politinį sutarimą dėl sinchronizacijos įgyvendinimo – po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentine Europa 2025 m. prekyba su trečiosiomis šalims neturi vykti.
„Prekyba su trečiosiomis šalimis elektros energija, pagaminta nesaugiose elektrinėse nėra tik komercinis klausimas – tai iš esmės yra viso Baltijos regiono nacionalinio saugumo klausimas“, – teigiama komentare.
A.Sekmokas: elektra į Lietuvą toliau keliaus netrukdomai
Buvęs energetikos ministras A.Sekmokas aiškina, kad elektra iš Baltarusijos toliau tekės į Lietuvą, tik visa komercija vyks Latvijoje.
„Pagrindinis dalykas yra tas, kad komerciniai ir fiziniai srautai nesutampa, – aiškina A.Sekmokas. – Štai realizuojama schema, kaip Baltarusijoje Astravo atominės elektrinės pagaminta elektra galės būti pardavinėjama Baltijos šalių biržoje“.
A.Sekmokas sako, kad Latvijos elektros tiekėja „Spectrum Baltic“ Lietuvoje jau gavo gavo leidimą importuoti elektrą iš Baltarusijos, ją pirks iš „Rosatom“ dukterinės bendrovės „Baltijos atominė elektrinė“ („Baltiyskaya AES“). 15min jau skelbė, kad „Spectrum Baltic“ gavo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) leidimą importuoti elektros energiją iš Kaliningrado srities, taip pat ir iš Baltarusijos.
„Baltiyskaya AES“ gali pardavinėti tiek elektrą, pagamintą Karaliaučiuje, tiek elektrą, pagamintą kur nors kitur. Jiems užtenka to, kad būtų pralaidumai iš Karaliaučiaus į Lietuvą. „Baltiyskaya AES“ gali pardavinėti ne tik Karaliaučiuje pagamintą elektrą, bet ir elektrą, pagamintą Astravo atominėje elektrinėje – atlikti apsikeitimo sandorį. Tuo būdu Latvijos bendrovė, pirkdama elektrą iš „Baltiyskaya AES“, natūraliai gali įsigyti Astravo elektrą ir ją importuoti į Lietuvą“, – sako A.Sekmokas.
Jis pažymi, kad Lietuvos prekybos nutraukimas su Baltarusija jokių barjerų Astravo elektrai tekėti nesukelia. Taip pat, Latvijos prekybai Lietuva nė negali prieštarauti – ji atitinka ES prekybos taisykles. O fiziškai elektra į Lietuvą galėtų keliauti tiesiai iš Astravo.
„Jokių kliūčių apsaugos įstatymas, kuris neleistų pirkti elektros energijos iš Baltarusijos, realiai nesudarys, kadangi fiziniai srautai tekės visiškai netrukdomi“, – sako A.Sekmokas.
Ar Lietuva lieka kvailio vietoje?
15min A.Sekmoko pasiteiravo, ar tokiu atveju, jei baltarusiška elektra toliau tekėtų į Lietuvą, tačiau finansinę naudą gautų Latvija, Lietuva nelieka „kvailio vietoje“.
„Aš sakyčiau klausimas, ar tai yra kvailio vietoje, ar tai yra tam tikras sąmoningas pasirinkimas. Nes klausimas buvo keliamas apie tai, kad reikia riboti fizinius srautus iš Astravo į Lietuvą, būtent per Postavo pastotę. Bet daroma priešingai – rekonstruojamos Ignalinos ir Utenos pastotės, kurios užtikrins patikimus galingus srautus iš Astravo. Ir tai kelia grėsmę visai energetinei sistemai“, – sako A.Sekmokas.
„Jei tai įmanoma, tai būtų absoliutus akibrokštas“, – teigia ir Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.
V.Poderys: nedžiuginanti žinia
V.Poderys pripažįsta, kad žinia iš Latvijos kelia nerimo, ir tikėtina, atvers rinką Astravo atominės elektrinės elektrai.
„Mums tai nėra tokia džiuginanti žinia. Mūsų pozicija dėl Astravo yra aiški dėl kelių priežasčių. Dėl branduolinio saugumo, dėl visos eilės konvencijų pažeidimo. Naujas generatorius rytuose neturi kainos dedamosios dėl aplinkosaugos ir konkuruoja nelygiomis sąlygomis. Šitoje vietoje aišku. Yra ir trečias dėmuo – įsileisdami Astravą bloginame savos generacijos skatinimo sąlygas“, – sako V.Poderys.
Pasak politiko, Latvijos sprendimas – trumpalaikių naudų siekimas ilgalaikių strateginių tikslų sąskaita.
„Tikiuosi Energetikos ministerija imsis visų priemonių įtikinti latvius, kad vis dėl to laikykimės tos pozicijos, kokia yra Lietuviška pozicija“, – sako V.Poderys.
Jis pripažįsta, kad Latvija atvertų kelią Astravo atominės elektrinės elektrai atkeliauti ir į Lietuvą.
„Tinklai išsišakoję, yra visokių įmanomų galimybių, taip pat ir per sudėtingus finansinius komercinius instrumentus. Įdomu, kokias technines priemones rinksis latvių operatorius. Dar nelabai ką žinome“, – sako V.Poderys.
Anot jo, signalų, kad kaimyninės valstybės ieško kelių prekybai, būta ir anksčiau.
„Buvo signalų anksčiau ir iš Estijos, kad „Elering“ ieško kelių prekybai. Įdomu bus sužinoti, kokia yra Estijos pozicija, turint galvoje, kad pas juos skalūnų elektrinės uždarinėjamos ir konservuojamos, ir jie tampa deficitine šalimi“, – pastebi V.Poderys.
„Litgrid“: nuosekliai laikysimės mūsų įstatymo
Lietuvos perdavimo tinklo operatorius „Litgrid“ dar aiškinasi situaciją ir detaliai nekomentuoja.
„Mes savo ruožtu galim pasakyti, kad nuosekliai laikysimės mūsų įstatymo, veiksmai vyksta pagal planą. Latviai, beje, nesako, kad suderino – jie sako, kad konsultavosi. Taip, konsultacijos vyko, bet suderinta nebuvo“, – teigiama bendrovės komentare.
Lietuva draudimą pirkti energiją iš Astravo atominės elektrinės anksčiau įtvirtino įstatymu.
