Be to, parlamentas patvirtino reglamentą dėl susitarimų su kitų Europos Sąjungos valstybių narių reguliavimo institucijomis bei dujų perdavimo operatoriais konkretiems atvejams šio draudimo užtikrinimui.
„Pritardami rusiškų dujų atsisakymui siunčiame signalą visuomenei, dujų rinkos dalyviams, mūsų strateginiams ir tarptautiniams partneriams bei pačiai agresorei, kad atsisakome finansuoti Rusijos karą Ukrainoje“, – skelbta Saeimos spaudos tarnybos pranešime, kuris buvo išplatintas, pradėjus šių pataisų svarstymą.
Latvija, kaip Lietuva ir Estija, dujų importą iš Rusijos nutraukusi balandžio pradžioje, jį kelioms dienoms buvo atnaujinusi nuo balandžio pabaigos, taip pat jų nedideliais kiekiais importavo praėjusį mėnesį.
Birželio pradžioje Latvijos ekonomikos ministerija pristatė du galimus suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo statybos šalyje projektus – Skultės arba Rygos uostuose, o iki rugpjūčio pabaigos, padedama nepriklausomų ekspertų, pateiks vyriausybei ataskaitą dėl jų atitikimo ekonominiams ir nacionaliniams interesams.
Balandžio viduryje Latvijos ministrų kabinetas priėmė principinį sprendimą dėl rusiškų gamtinių dujų importo atsisakymo ir SGD terminalo statybos šalyje. Ekonomikos ministerija tuomet skelbė, kad SGD projektą veikiausiai pavyks įgyvendinti tik 2023-ųjų pabaigoje arba 2024 metų pradžioje, o iki tol dujomis tikimasi apsirūpinti per kaimyninių valstybių terminalus.
