„Kai kuriais klausimais, pavyzdžiui, karinio saugumo, diplomatijos, politikos, įvairiose tarptautinėse organizacijose, Baltijos šalys save laiko gerais partneriais ir sąjungininkais, o kai kuriais klausimais esame konkurentai. Tam tikra prasme tai nėra blogai, nes konkurencija skatina vystymąsi. Bet bijau, kad su energetiniu saugumu susijusiais klausimais ši konkurencija nebeskatina teigiamos plėtros. Priešingai, ji tam tikru požiūriu net pradeda kelti pavojų mūsų nacionaliniam saugumui“, – interviu BNS pareiškė Edgaras Rinkevičius.
Prisijungimas prie euro zonos yra geopolitiškai svarbus žingsnis, bet dar yra energetinis saugumas, tiekimo diversifikavimas, transporto ryšiai, pareiškė ministras.
„Šie dalykai turi dar labiau mus sustiprinti Euro–Atlanto erdvėje. Mes iš esmės esame prie šios erdvės ribos ir turime į tai atsižvelgti", – sakė jis.
Baltijos šalių nesugebėjimas susitarti dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos, kurio vietą Suomijos ir Estijos iniciatyva rinks Europos Komisija, regiono energetiniam saugumui „nieko gero neduoda“, mano Latvijos URM vadovas.
„Buvome pasirengę šiuos klausimus spręsti konstruktyviai ir nėra taip svarbu, kur konkrečiai bus tas terminalas, nes šis nesugebėjimas susitarti ir sprendimų vilkinimas energetiniam saugumui nieko gero neduoda. Be to, reikia atminti, kad Europos Sąjungos Taryba neseniai nusprendė paremti ne tik kvietimą Latvijai prisijungti prie euro zonos, bet ir Europos Sąjungos (ES) biudžetą kitam [daugiamečiam] laikotarpiui. Tame biudžete šalims ar programoms nustatyti skaičiai nepakito <...> Artimiausiu metu šias lėšas bus pradėta realiai skirstyti ir ateis tas momentas, kai laimės tie, kas galės parodyti kažką tikro. Todėl mes tikimės, kad Suomija ir Baltijos šalys sugebės labai greitai susitarti“, – pareiškė jis.
„Tai kur kas daugiau nei tiesiog vienas terminalas. Labai norėčiau tikėtis, kad mums pavyks susitelkti, įveikti tam tikrus nesutarimus ir eiti pirmyn, nes yra suprantama, jog tai būtina“, – pridūrė E.Rinkevičius.
Paklaustas, ar šio projekto nesėkmė nebūtų žingsnis atgal, nes tokiu atveju Rusijos „Gazprom“ būtų aišku, kad iki pokyčių regiono dujų rinkoje dar toli, ministras atsakė, jog ir Rusija, ir visi kiti suprato, kad vadinamasis Trečiasis energetikos paketas Europoje bus įgyvendintas, klausimas tik, kada, kokiu pavidalu ir kokia kaina.
„Tai didele dalimi priklauso nuo derybų. Mes savo ruožtu pabrėžėme, kad trečiojo paketo įgyvendinimas, mūsų nuomone, yra visiškai būtinas. Norime tai padaryti korektiškai, bet nevilkinti to amžinai. Tiesa, daug dalykų priklauso ne tik nuo derybų, bet ir nuo mūsų techninio pasirengimo. Kita šalis [Rusija] taip pat gana gerai supranta, kad Trečiasis paketas bus įgyvendintas. Ten matyti noras užtikrinti, kad tai būtų padaryta kuo palankesnėmis tai šaliai sąlygomis. Visa tai – derybų dalykas ir jeigu viską daryti civilizuotai, visos šalys bus daugiau ar mažiau patenkintos. Jeigu tai darysime taip, kaip jau porą kartų bandyta, nebus nieko išskyrus teisminius ginčus. Todėl dirbame gana rimtai ir vienu metu kalbamės su kolegomis ES, Baltijos šalyse ir Rusijoje“, – pažymėjo ministras.
