Vidutinė rugpjūčio 12–18 d. elektros kaina Lietuvoje buvo 510 EUR/MWh arba 38 proc. didesnė nei praėjusią savaitę, kai ji siekė 370 EUR/MWh. Latvijoje kainos augo mažiau – 37.5 proc. iki 509 EUR/MWh. Tam įtakos turėjo rugpjūčio 18 d. šiek tiek mažesnė didmeninės elektros kaina Latvijoje. Kitomis dienomis kainos buvo identiškos kaip Lietuvoje.
Kitose lyginamose šalyse elektros kaina augo daugiau nei Lietuvoje. Estijoje kaina augo 68 proc. iki 470 EUR/MWh. Vokietijoje vidutinė kaina per minimą savaitę didėjo 40 proc. ir siekė 454 EUR/MWh. Švedijos 4 zonoje kainos augo labiausiai – ten vidutinė elektros kaina didėjo 138 proc. ir siekė 401 EUR/MWh (lyginant su 168 EUR/MWh savaitę prieš).
Didmeninės elektros kaina rugpjūčio 17 dieną viršijo 800 EUR/ MWh ribą. Tai didžiausia vidutinė dienos kaina istorijoje. Šią dieną buvo pasiekta ir aukščiausia valandinė elektros kaina istorijoje – 4000 EUR/MWh.
Elektros gamyba Lietuvoje, lyginant su praėjusia savaite, didėjo 11,82 proc. Augo visų tipų: saulės, hidroelektrinių, šiluminių elektrinių ir kitų šaltinių gamyba. Importuojama elektros dalis mažėjo nuo 68 proc. iki 65 proc. viso poreikio. Importas iš ketvirtos Švedijos kainų zonos mažėjo 6,37 proc.
NordBalt jungtimi – importuota 108,2 GWh elektros. Per Latvijos jungtį importas mažėjo trečdaliu (-32,14 proc.) ir siekė 22,8 GWh. Per LitPol Link importas augo 154,9 proc. ir siekė 39 GWh. Prekyba su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi nevyko.
Pastarąją savaitę vidutinės dujų kainos Europoje (TTF) didėjo 16 proc. ir siekė 241 Eur/MWh. Nord Stream-1 dujotiekis veikė 20 proc. pajėgumu ir siekė 350 GWh/d. Nepaisant sumažinto dujų tiekimo iš Rusijos, ES dujų saugyklos pildomos pagal Europos Komisijos nustatytą grafiką. Šiuo metu užpildymas yra 75,6 proc. Vidutinis dienos užpildymo srautas rugpjūčio 10–16 augo 3 proc., palyginus su rugpjūčio 3–9 dienomis.
Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas siekia 55,3 proc., tačiau vidutinis dienos užpildymo srautas mažėja. Rugpjūčio 10–16 dienomis dujų srautas mažėjo 34 proc. palyginus su rugpjūčio 3–9 dienomis. Tai pakoregavo prognozuojamą saugyklos užpildymą spalio viduriui 0,2 TWh arba nuo prognozuoto 66,97 proc. iki 66 proc. saugyklos užpildymo.
Latvijoje nuo rugpjūčio 18 d. įsijungė Rygos šiluminė elektrinė, padidinusi šalies dujų suvartojimą. Dujų srautas iš Baltarusijos siunčiamas tranzitu į Kaliningradą. Dujų srautas rugpjūčio 12–17 d. į Lenkiją, lyginant su rugpjūčio 5–10 d. mažėjo nuo 271.17 GWh iki 199.99 GWh. Savaitinis srautas GIPL dujotiekiu į Lenkiją mažėjo 26 proc. O per Latvijos jungtį siunčiamų dujų kiekis didėjo beveik 23 proc. lyginant su savaite prieš tai. Klaipėdos SGD terminalas veikė pilnu pajėgumu.
Jau aštuntą savaitę iš eilės (nuo birželio 20 d. iki rugpjūčio 15 d.) Lietuvoje vidutinės degalų kainos mažėja ir yra mažiausios tarp Baltijos šalių. Per šį laikotarpį benzinas Lietuvoje atpigo 0,30 Eur/l, dyzelinas – 0,25 Eur/l. Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,763 Eur/l) pirmąkart nuo birželio mėn. vėl yra mažesnė už benzino vidutinę kainą Vokietijoje (1,767 Eur/l).
Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia savaitės duomenų apžvalgą, kurią galima rasti čia.
