LEA: rekordinę elektros kainą Lietuvoje augino ir karščiai, ir nusekusios upės, ir vėluojantys suomiai

Elektra birželį Lietuvoje kainavo 35 proc. daugiau nei gegužę. Elektros kainos augo visose lyginamose valstybėse. LEA duomenimis, tendencija, kai šiltuoju metų laiku Lietuvoje elektros kaina didėja, stebima jau trečius metus.

O elektros kaina Latvijoje siekė 218,29 euro/MWh, Estijoje – 173,83 MWh. Pigiausiai elektra kainavo Suomijoje (140,1 euro/MWh).

Viena pagrindinių elektros kainų augimo priežasčių lieka aukšta dujų kaina, birželį dar labiau pakilusi dėl Rusijos sprendimo sumažinti į Vakarų Europos šalis tiekiamą srautą.

Pagal dabar galiojančią tvarką, elektros kainas biržoje nustato brangiausią reikalingą elektrą gaminantis tiekėjas. Jeigu esamą poreikį galima patenkinti iš pigių atsinaujinančių išteklių, jos kaina būna mažesnė, tačiau jei šiomis priemonėmis viso elektros poreikio patenkinti neįmanoma, pasitelkiamos šiluminės elektrinės. Tuomet visų biržos dalyvių parduodamos elektros kaina pakeliama iki šiluminėse elektrinėse gaminamos elektros kainos.

LEA Energetikos duomenų analizės centro duomenų analitiko Karolio Kelpšos teigimu, viena pagrindinių kainų kilimo priežasčių yra nusekę vandens rezervai Skandinavijoje, todėl elektros kainos Švedijoje padidėjo. Tokią informaciją agentūrai pateikė skirstymo operatorius „Litgrid“. Didžiąją dalį importuojamos elektros Lietuva gauna būtent iš šios šalies „NordBalt“ jungtimi.

„Karščiai birželio mėnesį apribojo elektros srautą „NordBalt“ jungtimi iš Švedijos. Kai temperatūra pasiekdavo daugiau nei 30 laipsnių, srautas buvo apribotas, tai tęsėsi keletą dienų“, – šią priežastį įvardijo penktadienį įvykusiame birželio mėnesio energetikos duomenų apžvalgos pristatyme žurnalistams kalbėjęs specialistas. Birželį taip pat vyko planinis šios jungties remontas.

Kadangi Lietuva, kaip ir kitos regiono šalys, perka elektrą iš bendros „Nord Pool“ elektros biržos, elektros kainas lemia ir kitų regiono šalių elektros pajėgumai. Vienas reikšmingiausių veiksnių – Suomijos Olkiluoto atominės elektrinės trečiojo reaktoriaus statyba. Jo paleidimas buvo planuotas birželio 18 d., tačiau buvo atidėtas ir neleido sumažinti elektros kainų regione.

Birželio mėnesį nacionalinė elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo net 6 proc. punktais nuo 36,7 proc. iki 30,9 proc. Pasak K.Kelpšos, taip atsitiko, nes pernai daugiau elektros buvo gaminama šiluminėse elektrinėse, o šiais metais dėl išbrangusių dujų tai daryti nėra racionalu.

Vis dėlto Lietuvoje birželį taip pat sumažėjo elektros suvartojimas nuo 941,4 GWh iki 904,3 GWh.

Tokį pokytį, LEA duomenimis, lėmė keli veiksniai. Vidutinė mėnesio temperatūra buvo beveik dviem laipsniais mažesnė nei praėjusių metų birželį.

Kita priežastis – gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo nuo 11387 iki 19524. Jeigu elektrą vartotojas suvartoja savo reikmėms, ji neįskaičiuojama į bendrą vartojimą.

Trečia priežastis – didžiosios Lietuvos įmonės „Achema“, „Lifosa“ ir „Orlen“ neveikė dėl planuotų remontų. Arba dėl sankcijų poveikio.