Savivaldybių pažangos vertinimas parodė, kad nuo metų pradžios iki rugsėjo 1 d. savivaldybėse registruotų M ir N kategorijos elektromobilių skaičius išaugo nuo 5470 vnt. iki 7168 vnt., t. y. 31 proc. Tam ženklios įtakos turi fiziniams ir juridiniams asmenims skiriama valstybės parama.
Daugiausiai elektromobilių įregistruota Vilniuje – 641 (lyginant su metų pradžia 23 proc. daugiau), Kaune – 278 (40 proc. daugiau), Vilniaus rajone – 102 (33 proc. daugiau), Kauno rajon – 97 (40 proc. daugiau), Klaipėdoje – 92 (39 proc. daugiau), Klaipėdos rajone – 69 (48 proc. daugiau). Kitose savivaldybėse elektromobilių įregistruota mažiau, pavyzdžiui, Neringos elektromobilių parkas pasipildė 31 vnt. (53 proc. daugiau), Trakų rajone – 27 vnt. (42 proc. daugiau), Šiaulių mieste – 25 vnt. (24 proc. daugiau).
Po vieną elektromobilį įregistruota Druskininkų savivaldybėje (8 proc. daugiau), Kelmės rajone (20 proc. daugiau) ir Kalvarijoje (50 proc. daugiau). Šešiose savivaldybėse (Pakruojo rajono, Šilalės rajono, Lazdijų rajono, Joniškio rajono, Rietavo ir Skuodo rajono) naujai elektromobilių šiais metais iki rugsėjo 1 dienos nebuvo įregistruota. Atskirai paminėtina Zarasų rajono savivaldybė, kurioje iki rugsėjo 1 d. įregistruoti 6 elektromobiliai, nors metų pradžioje nebuvo registruota nei vieno.
Vertinant sudarytas sąlygas darnios energetikos pažangos plėtrai atskirose savivaldybėse, atlikta atsinaujinančių energetikos išteklių jėgainių vystytojams svarbaus nekilnojamojo turto mokesčio dydžio pokyčio analizė. 2022 m. lyginant su 2021 m. kai kuriose savivaldybėse kito nekilnojamojo turto mokesčio, taikomo ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms jėgainėms, dydis: penkiose savivaldybėse iš 60 mokestis buvo padidintas (Birštono, Akmenės, Klaipėdos, Kretingos, Molėtų rajonų savivaldybėse. Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybėse šis mokestis – sumažintas. Kitose savivaldybėse šis mokestis nekito.
Rugsėjo 1 d. duomenimis nuo metų pradžios Lietuvoje savivaldybėse buvo renovuoti 238 daugiabučiai. Palyginimui – per visus 2021 metus buvo renovuoti 316 daugiabučių. Daugiabučių renovacijos tempus šiais metais neigiamai įtakojo po COVID-19 pandemijos išaugusios darbų ir statybinių medžiagų kainos. Daugiausia per šį laikotarpį daugiabučių renovuota Vilniuje (16 vnt.), Klaipėdoje (13 vnt.), Anykščių rajone (11 vnt.), Švenčionių ir Utenos rajonuose (po 9 vnt.), Panevėžyje ir Trakų rajone (po 8 vnt.). Pagėgių savivaldybėje nuo 2013 m. nebuvo renovuotas nė vienas daugiabutis.
Apžvelgiant savivaldybių darnios energetikos plėtrą taip pat stebėta savivaldybių pažanga tiesiant dviračių takus. Statistikos departamentui paskelbus duomenis už 2021 metus, nustatyta, kad didžiausią pažangą padarė Klaipėdos rajono savivaldybė: per metus dviračių takų ilgį ši savivaldybė padidino 51 km, Šiaulių miesto savivaldybė ir Prienų rajono savivaldybė per metus dviračių takų ilgį padidino po 20 km, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės – po 7 km.
Kalvarijos savivaldybė ir Vilkaviškio rajono savivaldybė, 2021 m. pradžiai nedeklaravusios dviračių takų, 2022 m. pradžiai jų buvo įsirengusios atitinkamai 3,3 km ir 2,6 km.
Lietuvoje šalia valstybinės reikšmės kelių driekiasi 2 tūkst. km įrengtų dviračių takų, dar 1 tūkst. km dviračių takų įrengta šalia vietinės reikšmės kelių.
Agentūros turimi savivaldybių darnios energetikos plėtros pažangos vertinimo duomenys bus panaudoti atliekant savivaldybių darnios energetikos plėtros pažangos 2022 metais vertinimą. Atlikto vertinimo rezultatai bus paskelbti kitų metų pradžioje Lietuvos energetikos agentūros interneto svetainėje.
