Šias prognozes LEA agentūros atstovai pristatė ketvirtadienį vykusiame 2022 m. energetikos duomenų pristatyme.
Numatoma, kad 2025 m. saulės elektrinių Lietuvoje bus bent 6 kartus daugiau nei dabar. Pagal prognozes, didelis šuolis turėtų laukti 2024 m., kai elektrinių galia vidutiniškai paaugs 124 proc.
Kitąmet bendroji saulės elektrinių galia vidutiniškai didės 24 proc.
Klimato kaitos valdymo centro vadovas Tadas Norvydas teigė, kad daugiausia prie pokyčio prisidėjo mažieji gaminantys vartotojai.
„Augimas kitąmet panašus į tokį, koks prognozuojamas visai ES. Kas visiškai skirtinga ir priešinga nuo ES, kad 2024–2025 m. planuojami tokie didžiuliai ryškūs pokyčiai. Bus pabaigti ir pradės veikti didieji suplanuoti saulės parkai“, – prognozavo jis.
Pesimistiniu scenarijumi bendra Lietuvos saulės elektrinių galia 2025 m. galėtų būti 3110 MW, optimistiniu – 3527 MW.
Bendra atsinaujinančių išteklių galia (vėjo ir saulės elektrinės) šiais metais padidėjo 60 proc.
Šiais metais bendra saulės elektrinių galia sieks 550–560 MW.
Per 2022 m. saulės elektrinių įrengtoji galia padidėjo 116 proc. – 305 MW. Iš jų 147 MW pridėjo nauji gaminantys vartotojai, 38 MW nutolę gaminantys vartotojai, 120 MW – saulės parkai.
Manoma, kad saulės elektrinės 2025 m. patenkins 20 proc. bendro šalies elektros suvartojimo. Dabar šis rodiklis siekia 3 proc. Palyginimui iš vėjo pagaminama dešimtadalis suvartojamos elektros.
Per metus saulės elektrinių galios dalis išaugo tris kartus.
Saulės elektrinių įrengimo kaina
T.Norvydas teigė, kad saulės elektrinių įrengimo kainas sukėlė pandemijos metu atsiradę tiekimo trikdžiai, prie kurių prisidėjo ir dėl karo Ukrainoje sutrikusi logistika ir ekonomika. Panašios saulės elektrinių kainos ir poreikio tendencijos atsispindi ir ES.
„Visi norėdami užsitikrinti mažiausias kainas bando pereiti prie šių alternatyvų“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto, nors nuo 2010 m. elektrinių įrengimo kaina nuosekliai mažėjo ir dabar jos kainuoja 4–5 kartus pigiau, manoma, kad 2023 m. vidutinė saulės elektrinių įrengimo kaina bus kiek aukštesnė nei dabartinė ir sieks apie 1000 eurų/kW. Aukštesnę kainą lems išaugusi paklausa ir darbo jėgos trūkumas.
Prognozuojama, kad 2024 m. kaina turėtų nukristi iki 870 eurų/kW, o 2025 m. – iki 800 eurų/kW.
Tuo tarpu iš saulės elektrinių pagamintos elektros kaina kitais metais vidutiniškai bus panaši į šių metų ir sieks 4,9 ct/kWh. 2025 m. ši kaina turėtų sumažėti iki 3,7 ct/kWh.
Saulės parkuose pagaminta elektra, vertinant vidutinę svertinę elektros kainą, yra pigiausia ir siekia 4 ct/kWh, didelės elektrinės ant stogo gamina elektrą už 7 ct/kWh, mažos elektrinės ant stogo – 8,5 ct/kWh.
Su šiomis kainomis pigumu gali konkuruoti tik vėjo elektrinių sausumoje pagaminta elektra – ji kainuoja 6 ct/kWh. Brangiausia elektra – iš dujų turbinų, 20 ct/kWh.
Prieš paskelbiant valstybės paramą, elektromobilių perkama iki dukart mažiau
Tuo tarpu elektromobilių Lietuvoje kitais metais turėtų nuosaikiai padidėti. Nors elektromobilių skaičius kasmet vidutiniškai auga po 70 proc., šiuo metu jie sudaro labai nedidelę dalį visų automobilių.
„Buvo pasirodę klausimų ar nepritrūks mums elektros elektromobiliams ir ar galėsime jais važinėti. Elektromobiliai šiuo metu Lietuvoje sudaro tik apie 0,7 proc.“, – kalbėjo T.Norvydas.
Kitais metais elektromobilių skaičius Lietuvoje turėtų siekti 16 590. 2030 m. planuojama pasiekti 50 tūkst. elektromobilių.
Verslas ir gyventojai reaguoja į kvietimus teikti paraiškas paramai – pastebima, kad prieš kvietimus perkama nuo 50 iki 100 proc. mažiau elektromobilių.
Skiriama 2,5–5 tūkst. eurų parama sudaro apie 7–13 proc. elektromobilio vertės.
Paklaustas apie galimybę elektromobilius naudoti ne tik kaip transporto priemonę, tačiau ir kaip savotišką bateriją, T.Norvydas pabrėžė, kad tam vien elektromobilio neužtenka, būtina turėti ir išmaniąją apskaitos sistemą.
