Virgilijus Poderys mano, kad rengdamos konkursams reikalingus teisės aktus tiek Vyriausybė, tiek už aukcionų organizavimą atsakinga Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) tokią riziką įvertino.
„Kokie tikslai nustatyti, tokie nustatyti. Ar bus pertrūkių tiekimo grandinėje? Rinkos dalyviai inicijuoja, kad tokia rizika yra. Tą riziką turbūt ir Vyriausybė, ir tie, kurie organizuoja aukcionus (VERT – BNS) girdi, bet nebūtinai ta rizika turi išsipildyti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V.Poderys.
„Niekas neneigia, kad tokios rizikos yra, bet nebūtinai jos išsipildys“, – pridūrė jis.
Vyriausybė tikisi, kad abu vėjo parkai Baltijos jūroje bus pastatyti iki 2028 metų, tačiau tuo abejoja dalis rinkos dalyvių. Pasak jų, tokias galimybes komplikuoja augantys jūrinių vėjo jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.
V.Poderys mano, kad didžiąją dalį elektros iki šiol importuojanti Lietuva įgyvendindama energetikos projektus turi kelti ambicingus tikslus.
„Kodėl tokie tikslai? Todėl, kad Lietuva ir taip tiek metų vis dar yra deficitinė šalis importuojanti daugiausia elektros Europos Sąjungoje. Kitaip sakant turime turėti tikslus ir kelti sau ambiciją“, – teigė LEA vadovas.
Jis teigė neabejojantis, kad esant poreikiui Vyriausybė imsis veiksmų lengvinant jūros vėjo parkams reikalingų dokumentų rengimą.
„Ką visos Europos šalys ir pati Europa koncentruotai daro, tai lengvina tas planavimo ir pasiruošimo sąlygas ir visos šalys viena po kitos lengvina ir liberalizuoja kaip lengviau ir greičiau tą daryti“, – teigė V.Poderys.
„Jeigu tikrai reikės Vyriausybė imsis ir kitų veiksmų“, – teigė jis.
Rinkos dalyviams nuogąstaujant, kad be valstybės pagalbos numatomo plėtoti pirmojo parko vystytojai gali patirti problemų dėl iki šiol neratifikuotos jūros sienos su Latvija, LEA vadovas neatmeta, kad tokių kliūčių gali kilti.
Vis dėlto, pasak V.Poderio, Latvija su Lietuva taip pat turės derinti savo jūrinio vėjo projektus, o sėkmingai išvystyti šiuos parkus yra bendras abiejų valstybių interesas.
„Tų kliūčių visokių gali būti – taip pat ir iš kitų jurisdikcijų, ne tik Latvijos. Tai čia visada yra derybų ir geranoriškumo klausimas. Juk broliukai latviai vystys ir savo parkus – jie taip pat su mumis turės derinti“, – teigė V.Poderys.
„Bet interesas yra bendras – turėti jūrinius parkus Baltijos šalyse, nes elektros suvartojimas ir 2030-ais, ir 2050-ais tikrai didės. Ir tie jūriniai parkai yra tai, ko tikrai reikia“, – sakė LEA vadovas.
Energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, kad jūrinių vėjo parkų statyboms iki šiol neratifikuota Lietuvos jūros siena su Latvija įtakos neturės. Pasak jo, ginčo galimybę sumažina abiejų šalių sprendimas nenaudoti šalia sienos teritorijos esančių naftos telkinių.
Latvijos aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministras Arturas Tomas Plešas pernai gegužę Klaipėdoje teigė, kad Latvija neprieštarauja parko statybai netoli jos sienos Baltijos jūroje. Anot jo, projektas labai svarbus visoms Baltijos šalims, nes tokie parkai joms padėtų kuo greičiau atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos išteklių.
Pirmojo vėjo parko, kurio aukcionas bus skelbiamas kovo 30 dieną, šiaurinė riba eina lygiagrečiai Lietuvos ir Latvijos jūros sienos – sutartis dėl jos nustatymo pasirašyta 1999 metų vasarą, tačiau jos iki šiol nėra ratifikavusi Latvija. Pati parko teritorija nuo sienos su Latvija yra nutolusi apie 1 kilometrą.
Energetikos ministerijos Vyriausybei pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad dėl to pirmojo parko vystytojas turės atlikti tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą (PAV).
Abu Baltijos jūroje iki 2028 metų planuojami pastatyti 700 MW galios jūriniai vėjo parkai kartu turėtų užtikrinti iki pusės Lietuvos elektros energijos poreikio.
