„Palanki Lenkijai ESTT nutartis dėl „Opal“ dujotiekio padės išsaugoti Lenkijos ir Ukrainos energetinį saugumą aukštam lygyje“, – pabrėžė Lenkijos energetikos ministras Krzysztofas Tchorzewskis.
2017-ųjų pavasarį prie Lenkijos įmonės ieškinio prisijungė Lietuva ir Ukraina, palaikydamos Lenkiją.
Pasak Lietuvos Energetikos ministerijos, tokio teismo sprendimo buvo tikėtasi, jis atitinka Lietuvos poziciją.
„Lietuva, palaikydama Lenkiją šioje byloje, laikėsi pozicijos, kad neturi būti ribojama konkurencija ES vidaus rinkoje ir neturi būti stiprinama dominuojančių gamtinių dujų tiekėjų padėtis, nes visai tai prieštarauja pačios ES Energetikos Sąjungos pagrindiniams tikslams – kelia grėsmę dujų tiekimo saugumui Europoje ir didina energetinę priklausomybę nuo „Gazprom“, – komentare BNS teigė ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.
Be to, pasak jos, EK sprendimai galėjo turėti neigiamų pasekmių Ukrainai dėl sumažėjusio dujų tranzito.
Ginčas kilo dėl EK sprendimo leisti Rusijos dujų monopolininkui naudoti didesnę dalį vamzdyno Vokietijoje „Opal“, kuris yra Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream 1“ pagrindinė atšaka sausumoje, pajėgumų ir netaikyti jai Europos Sąjungos dujų direktyvos.
Šio sprendimo kritikai teigė, kas didesnis „Opal“ ir „Nord Stream 1“ gali sumažinti dujų tranzitą per Lenkiją ir Ukrainą.
2016 metų spalį EK leido „Gazprom“ išskirtinai naudotis 470 kilometrų ilgio 36 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynu „Opal“, nuo Vokietijos pajūrio nutiesto iki Čekijos pasienio. Šiuo sprendimu „Opal“ naudojimo kvota koncernui „Gazprom“ buvo padidinta nuo 50 proc. iki 80 proc., jam leista savo reikmėms naudoti visą vamzdyno pajėgumą, jei į jį nepretenduos kiti dujų transportuotojai.
Dėl tokio EK nuolaidžiavimo Rusijos koncernui PGNiG, jos antrinė įmonė Diuseldorfe „PGNiG Supply & Trading“ ir Lenkijos vyriausybė 2016-ųjų pabaigoje kreipėsi į ETT, pareikšdamos, jog taip buvo pažeisti Lenkijos interesai, ES normos dėl konkurencijos ir trečiųjų šalių interesų apsaugos, taip pat ES ir Ukrainos asociacijos sutarties nuostatos.
2017-ųjų pavasarį prie šio ieškinio prisijungė Lietuva ir Ukraina, palaikydamos Lenkiją, į jo nagrinėjimą įsitraukė ir „Gazprom“ kaip suinteresuota šalis.
