Šveicarijoje registruota „Nord Stream 2 AG“ kreipėsi dėl sertifikavimo pagal vadinamąjį nepriklausomo pramonės sistemos operatoriaus (ITO) modelį. Jis leidžia operatorei veikti nepriklausomai nuo to, ar jos aktyvai yra visiškai atskirti nuo patronuojančios įmonės, šiuo atveju – nuo dujų tiekėjo „Gazprom“.
PGNiG tvirtina, jog ITO modelis taikytinas tik pramoninėms sistemoms, kurios egzistavo iki 2019-ųjų gegužės 23-osios, o „Nord Stream 2 AG“ negali juo „prisidengti“, nes dujotiekis baigtas tiesti gerokai vėliau. Šiuo atveju tai akivaizdu, kad „Gazprom“ valdoma „Nord Stream 2 AG“ taip siekia apeiti Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo reikalavimus.
„Sertifikavimo procese sieksime užtikrinti, kad „Nord Stream 2“ savininkas negalėtų išvengti veiklos atskyrimo, trečiųjų šalių prieigos bei skaidrių tarifų. Mes nuosekliai sieksime įrodyti, kad „Nord Stream 2 AG“ neatitinka dujotiekio operatoriui keliamų reikalavimų formos ir esmės, ypač tiekimo saugumo bei įmonės struktūros požiūriu“, – pareiškė PGNiG vadovas Pavelas Majewskis.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas, šį mėnesį baigtas tiesti šalia tokio pat pajėgumo beveik dešimtmetį veikiančio „Nord Stream“, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus galimybes ir leistų Maskvai atsisakyti dujų kelio į Europą per Ukrainą.
Anksčiau „Gazprom“, kuris yra vienintelis faktinis „Nord Stream 2 AG“ akcininkas, pareiškė ketinantis pradėti tiekti dujas naujuoju dujotiekiu dar šiais metais. Kremliaus kontroliuojamas koncernas praėjusį mėnesį skelbė, jog šiais metais Rusiją su Vokietija per Baltijos jūrą jungiančiu vamzdynu gali būti perpumpuota 5,6 mlrd. kubinių metrų dujų.
Tačiau šio mėnesio viduryje Maskva pripažino, jog vokiečių reguliuotojų leidimų naudoti „Nord Stream 2“ gavimo procesas gali užsitęsti apytikriai keturis mėnesius – iki šių metų pabaigos.
