PGNiG skelbia, jog 2019 metais Lenkija sudegins 19 mlrd. kubinių metrų dujų, iš jų 4 mlrd. kubų vietinės gavybos, 9 mlrd. kubų importuotų iš Rusijos, 3,5 mlrd. kubų importuotų vamzdynais iš Europos Sąjungos, 2,5 mlrd. kubų įsigytų suskystintų gamtinių dujų (SGD) pavidalu.
Rusijai nutraukus dujų tranzitą per Ukrainą, Lenkijos apsirūpinimo dujomis galimybės siektų 25,6 mlrd. kubų per metus, iš jų 5 mlrd. kubų – importo kaip SGD, 5 mlrd. kubų – importo vamzdynais iš ES, 7,5 mlrd. kubų – importo vamzdynais iš Rusijos per Baltarusiją, 4 mlrd. kubų – vietinės gavybos, 2,8 mlrd. kubų – saugyklose sukauptų atsargų.
Jei Rusija nutrauktų dujų tiekimą per Baltarusiją tranzitiniu vamzdynu „Jamalas-Europa“, Lenkija būtų pajėgi per metus apsirūpinti 33,1 mlrd. kubų dujų, iš jų 5 mlrd. kubų sudarytų importas kaip SGD, 10 mlrd. kubų – importas vamzdynais iš ES, 5 mlrd. kubų – importas vamzdynais iš Rusijos per Ukrainą, 6 mlrd. kubų – importas vamzdynais iš Rusijos per Baltarusiją, 4 mlrd. kubų – vietinės gavybos, 2,8 mlrd. kubų – saugyklose sukauptų atsargų.
Abiejų šių scenarijų atveju didžiausia metinė dujų pasiūla Lenkijoje sudarytų 28,6 mlrd. kubų, iš jų 5 mlrd. kubų – importo kaip SGD, apie 10 mlrd. kubų – importo vamzdynais iš ES, 5 mlrd. kubų – importo vamzdynais iš Rusijos per Baltarusiją, 4 mlrd. kubų – vietinės gavybos, 2,8 mlrd. kubų – saugyklose sukauptų atsargų.
