„Laukiame „Bundesnetzagentur“ sprendimo ir kaip šalis ginčysime visus sprendimus, kurie neatitiks Europos teisės normų. Mes taip pat esame šios rinkos dalyviai, norime, kad su mumis būtų elgiamasi taip pat kaip su kitais. Naudosimės visomis galimomis teisinėmis priemonėmis, kad mūsų interesų būtų paisoma“, – P.Majewskį cituoja „Financial Times“.
Lenkija yra viena griežčiausių Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ projektų kritikių, neketina pratęsti rusiškų gamtinių dujų importo sutarties, kuri baigs galioti 2022-ųjų pabaigoje.
PGNiG šventė pergalę tarptautinio arbitražo ginče su „Gazprom“, išsireikalaudama dujų kainos sumažinimo atgaline data, o neseniai paprašė ją dar labiau sumažinti.
P.Majewskis pridūrė, kad Lenkija pateikė Vokietijos ekonomikos ministerijai 600 puslapių apimties dokumentų paketą, reikšdama susirūpinimą „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimo pasekmėmis, ir buvo „labai nustebusi“, kai Vokietijos ministerija jį išnagrinėjo greičiau nei per keturias darbo dienas bei vis tiek reiškė pritarimą šiam projektui.
Rugsėjį „Bundesnetzagentur“ pranešė patenkinusi PGNiG prašymą įtraukti ją į „Nord Stream 2 AG“ sertifikavimo kaip nepriklausomos dujų transportavimo įmonės procesą.
Šveicarijoje registruota „Nord Stream 2 AG“ kreipėsi dėl sertifikavimo pagal vadinamąjį nepriklausomo pramonės sistemos operatoriaus (ITO) modelį. Jis leidžia operatorei veikti nepriklausomai nuo to, ar jos aktyvai yra visiškai atskirti nuo patronuojančios įmonės, šiuo atveju – nuo dujų tiekėjo „Gazprom“.
PGNiG tvirtina, jog ITO modelis taikytinas tik pramoninėms sistemoms, kurios egzistavo iki 2019-ųjų gegužės 23-osios, o „Nord Stream 2 AG“ negali juo „prisidengti“, nes dujotiekis baigtas tiesti gerokai vėliau. Šiuo atveju tai akivaizdu, kad „Gazprom“ valdoma „Nord Stream 2 AG“ taip siekia apeiti Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo reikalavimus.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas, praėjusį mėnesį baigtas tiesti šalia tokio pat pajėgumo beveik dešimtmetį veikiančio „Nord Stream“, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus galimybes ir leistų Maskvai atsisakyti dujų kelio į Europą per Ukrainą.
Anksčiau „Gazprom“, kuris yra vienintelis faktinis „Nord Stream 2 AG“ akcininkas, pareiškė ketinantis pradėti tiekti dujas naujuoju dujotiekiu dar šiais metais. Kremliaus kontroliuojamas koncernas rugsėjį skelbė, jog šiais metais Rusiją su Vokietija per Baltijos jūrą jungiančiu vamzdynu gali būti perpumpuota 5,6 mlrd. kubinių metrų dujų.
Tačiau spalio viduryje Maskva pripažino, jog vokiečių reguliuotojų leidimų naudoti „Nord Stream 2“ gavimo procesas gali užsitęsti apytikriai keturis mėnesius – iki šių metų pabaigos.