„Pateikėme arbitražo ieškinį, protestuodami prieš tokį sprendimą ir reikalaudami, kad jo vykdymą sustabdytų tiek Europos Komisija, tiek ir Vokietijos reguliuotojas („Bundesnetzagentur“)“, – pareiškė PGNiG vadovas Piotras Wozniakas.
Jo žodžiais, toks Europos Komisijos sprendimas pažeidė Lenkijos interesus, galiojančias Europos Sąjungos normas dėl konkurencijos ir trečiųjų šalių interesų apsaugos, taip pat Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos sutarties nuostatas.
PGNiG pareikalavo, kad sprendimas būtų sustabdytas ir anuliuotas iki gruodžio 23-osios, tai yra tik „Opal“ pajėgumų pardavimo per aukcioną.
Spalio 28-ąją Europos Komisija oficialiai paskelbė nusprendusi leisti koncernui „Gazprom“ panaudoti faktiškai visą vamzdyno „Opal“, kuris yra Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream“ pratęsimas sausumoje, pralaidumą.
470 kilometrų ilgio, 36 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo „Opal“ dujotiekio, per Vokietiją nutiesto nuo pajūrio iki sienos su Čekija, naudojimo kvota koncernui „Gazprom“ padidinta nuo 50 proc. iki 80 procentų. Tačiau Rusijos dujų monopolininkas savo reikmėms galės naudoti visą šio vamzdyno pajėgumą su sąlyga, jei į jį nepretenduos kiti dujų transportuotojai.
„Gazprom“ tvirtino, jog dėl šio ribojimo yra privertas smarkiai riboti eksportą per „Nord Stream“, kurio ilgis nuo Rusijos per Baltijos jūrą iki Vokietijos siekia 1224 kilometrus.
Rusijos dujų monopolininkas planuoja 2018-ųjų pavasarį kartu su Europos energetikos milžinais imtis „Nord Stream“ plėtros projekto, šio dujotiekio pajėgumą padvigubinant. Specialiai tam skirtos bendros įmonės formavimas žlugo šią vasarą, pasipriešinus Lenkijos antimonopolinei žinybai, kurios manymu, tai gali pakenkti konkurencijai Europos dujų rinkoje. „Gazprom“ tuomet tikino iki šių metų pabaigos rasiąs naują būdą „Nord Stream 2“ projektui įgyvendinti.
