Lenkijos valstybinė dujų ir naftos bendrovė PGNiG praėjusią savaitę pranešė su JAV bendrove „Cheniere Marketing International“ pasirašiusi 24 metų trukmės sutartį dėl SGD tiekimo, o kiek anksčiau – su JAV bendrove „Venture Global LNG“ – 20 metų sutartį.
„Tai gera žinia visai Europai, regionui ir Lietuvai, tai parodo, kad Europa gali būti patraukli SGD tiekimui iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir kad mes taip pat turime reikiamą infrastruktūrą, kad užsitikrintume energetinę nepriklausomybę, diversifikuotume tiekimą būtent pasinaudodami vis didėjančiais SGD tiekimo pajėgumais iš JAV“, – BNS sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Lenkija aktyviai perskirsto dujų šaltinius
Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų valdybos pirmininkas Jaroslavas Neverovičius teigia, kad Lenkija nuosekliai išskirsto savo energijos šaltinius, o dabar į šią programą įtraukia ir Jungtines Valstijas.
„Vertinčiau tai kaip Lenkijos pagrindinės įmonės dujų sektoriuje nuoseklų tiekimo portfelio diversifikavimą. Turint tiekimo sutartį su „Gazpromu“, turint nemažą sutartį su Kataru, dirbant prie vamzdžio statybos iš Norvegijos, dabar bandoma į tą paveikslą įtraukti ir amerikiečių dujų gamintojus ir tiekėjus“, – BNS sakė J.Neverovičius.
Buvęs energetikos viceministras, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius Romas Švedas teigia, kad Lenkija, importuojanti didelę dalį dujų iš Rusijos „Gazpromo“, aktyviai mažina šią priklausomybę.
„Ką daro Lenkija? Galima matyti, kad yra jau visa serija sutarčių, kurias jie pasirašė ir pasirašo būtent pakeisti importui iš „Gazprom“. Lenkija nori ne sumažinti, bet apskritai panaikinti dujų tiekimo priklausomybę nuo Rusijos (...). Lenkija importuoja ne papildomus dujų kiekius, o pakeičia jau dabar importuojamus dujų kiekius“, – BNS sakė R.Švedas.
2022 metais baigia galioti ilgalaikė PGNiG ir „Gazprom Export“ tiekimo sutartis, kurios Lenkija nenori pratęsti.
Pagal sutartį su „Cheniere Marketing International“, 2019–2022 metais Lenkija importuos nedaug SGD – 0,52 mln. tonų (0,7 mlrd. kubų išdujintų dujų), vėliau – 2023–2042 metais – po 1,45 mln. tonų SGD kasmet (1,95 mlrd. kubų).
Pagal sutartį su „Venture Global LNG“, pasirašytą spalį, pradedant nuo 2022-ųjų bus tiekiama po 2 mln. tonų SGD (2,7 mlrd. kubų) per metus.
Didesnė tiekėjų konkurencija – nauda Lietuvai
JAV gyvenanti lietuvių kilmės energetikos ir politinių rizikų ekspertė Agnia Grigas teigė, kad Lenkijos susitarimai su JAV dėl dujų importo yra signalas apie didėjančią šių išteklių pasiūlą regione.
„JAV SGD sutartis su Lenkija yra gera žinia, signalizuojanti kad SGD pasiūla didėja ir kad JAV dujos bus konkurencingos mūsų regione. Tačiau su Lenkijos SGD terminalu ir kitais SGD terminalų planais mūsų regione bus daugiau konkurencijos terminalams. Kaip ta konkurencija vystysis, paaiškės po to, kai bus baigta Lenkijos–Lietuvos dujų jungtis“, – BNS sakė A.Grigas.
J.Neverovičiaus teigimu, Lenkijos pastangos pritraukti JAV SGD importuotojus ir didinti tiekėjų konkurenciją leidžia tikėtis naudos ir Lietuvai. Buvusio energetikos ministro teigimu, dujų tiekimo geografija plečiasi ir amerikiečiai prisideda prie didesnės konkurencijos.
R.Švedo manymu, Lenkijos sutartys rodo, kad JAV dujų importas į Europą jau nebėra vien „bandomieji politiniai dujų atsisiuntimai“.
„Tiek rinkoje, tiek geopolitinėje situacijoje tai yra labai reikšmingas veiksnys, kad Amerikos vėliava bus stipriai įsmeigta vidurio ir šiaurės Europos gamtinių dujų rinkoje, kad Amerika tampa žaidėju, konkurencija didėja, ir mums, Lietuvai, tai yra tikrai pozityvus veiksnys“, – sakė R.Švedas.
Baltijos regione vietos užteks ir Klaipėdos, ir Svinouščės terminalams
Lenkijos Svinouščės SGD terminalo, į kurį keliaus ir „Cheniere“ dujos, operatorės „Polskie LNG“ SGD plėtros departamento vadovas Lukaszas Trzeszczkowskis praėjusią savaitę Vilniuje teigė, kad terminalas bus plečiamas.
Klaipėdos SGD terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mindaugas Jusius savo ruožtu sakė, jog abu terminalai skiriasi ir neturėtų būti vertinami kaip tiesioginiai konkurentai, bet veikiau – kaip potencialūs partneriai.
BNS kalbinti ekspertai mano, kad baimintis Lenkijos dominavimo Baltijos regiono SGD rinkoje nevertėtų, nes dujų paklausa išliks.
„Dėl terminalų konkurencijos, tai tikrai čia ne tokio tipo veikla, kad terminalai tarpusavyje konkuruotų, veikiau jie papildo vienas kitą, nes dėl savo dydžių jie vis tiek negalėtų patenkinti viso poreikio to didesnio regiono – kalbame apie Lenkiją, Baltijos valstybes ir galbūt net plačiau, Ukrainą, Slovakiją, Čekiją“, – sakė J. Neverovičius.
R.Švedas įsitikinęs, kad lygiai kaip Lietuva save laiko Baltijos šalių SGD centru, taip Lenkija turi panašių ambicijų su Svinouščės terminalu – tapti dalies Europos SGD centru.
„Galima sakyti, kad tai konkurencinis veiksmas regione. Klausimas, ar grėsmingai konkurencinis. Mano atsakymas – matyt, kad ne. Nes iš tikrųjų sveikos konkurencijos bus daugiau, bet tai tikrai nėra tas atvejis, kuomet mūsų regione šiems dviem SGD terminalams pasidarytų ankšta mūsų rinkoje ir trūktų vietos“, – sakė R. Švedas.
Jis pabrėžė, kad Lenkija nekelia konkurencinės grėsmės ir dar dėl vienos priežasties – šalis elektros gamybai naudoja daug anglies. Ją keisti lenkai bandys visų pirma dujomis, tad augs ir jų paklausa.
Pirmasis dujų krovinys iš JAV į Svinouščės terminalą atplaukė 2017 metų birželį. Be amerikietiškų SGD, Lenkija ateityje importuos ir norvegiškas dujas – iki 2022 metų spalio planuojama nutiesti dujotiekį „Baltic Pipe“, juo dujos bus tiekiamos į Daniją, Lenkiją ir kitas šalis. 2021 metais turi būti pastatyta ir Lietuvos-Lenkijos dujų jungtis (GIPL).
2017 metais Lenkija importavo 15,7 mlrd. kubų dujų, iš jų 10,32 mlrd. kubų – iš Rusijos, 3,57 mlrd. kubų – iš Vokietijos ir 1,54 mlrd. kubų – iš Kataro.
Lietuvai verta galvoti apie SGD laivo išpirkimą
Ekspertė A. Grigas, paklausta, ar Lietuva pakankamai diversifikuoja dujų tiekimą, teigė, kad Lietuvos dujų poreikiai nėra labai dideli ir mažės, kai bus pasitelkiami atsinaujinantys energijos šaltiniai bei augs energijos vartojimo efektyvumas.
„Šiuo metu Lietuvai aktualiau yra integruotis į globalias dujų rinkas su SGD importu bei į Europos rinkas per jungtis su Lenkija. Tai pat reikia toliau integruotis į Europos elektros rinkas“, – teigė A.Grigas.
J.Neverovičiaus teigimu, Lenkijos sutartis dėl JAV SGD tiekimo galima būtų vertinti ir kaip signalą Lietuvos terminalui, kad rinka krypsta ilgesnių kontraktų link.
„Jeigu Lietuva nori pasinaudoti tuo, kad kainos vis dar yra patrauklios, irgi turėtų pagalvoti apie terminalo išpirkimą, jo įteisinimą ilgesniam laikotarpiui tam, kad būtų galima įgalinti ilgesnio laikotarpio tiekimo kontraktus“, – sakė J.Neverovičius.
Jis kartu užsiminė, kad jau ir Vokietija imasi statyti SGD terminalus, galbūt taip pat norėdama įvairinti tiekėjų spektrą.
„Matyt, vokiečiai irgi suprato, kad jie yra paskutinė valstybė, kuri neturi tiesioginio priėjimo prie SGD rinkos. Ir, matyt, nusprendė tą situaciją taisyti. Akivaizdu, kad bent jau tų neatidėliotinų sandorių rinkoje suskystintos gamtinės dujos pakankamai stipriai konkuruoja kainos prasme su rusiškomis dujomis ir vokiečiams to nepastebėti būtų neprotinga. Tai nėra ta valstybė, kuri priiminėtų neracionalius ekonominius sprendimus“, – sakė J.Neverovičius.
R.Švedo manymu, Lenkijos žingsnis iš tiesų yra padrąsinimas Lietuvai apsispręsti dėl SGD laivo išpirkimo.
„Jeigu mes bijome, kad išpirksime ir to terminalo nepanaudosime, tai taip tikrai nėra. Mano vertinimu, tos galimybės panaudojimo tik didėja. Lenkijos pavyzdys yra tas argumentas, padrąsinantis Lietuvą elgtis ryžtingiau“, – sakė R.Švedas.
Energetikos ministras Ž.Vaičiūnas teigia, kad Lenkijos sutartys rodo, jog Lietuvos planai išpirkti SGD laivą-saugyklą „Independence“ yra logiški.
„Manau, kad šitie susitarimai yra tikrai strategiškai svarbus žingsnis (....) Mums, konkrečiai Lietuvai, tai yra gera žinia ta apimtimi, kad parodo, jog mūsų sprendimai, kuriuos planuojame ir su kuriais judame, turiu omenyje, ilgalaikis mūsų aprūpinimas SGD perspektyvoje ir pats terminalo išpirkimas yra logiškas žingsnis. Kalbant apie Lietuvą, šie susitarimai taip pat rodo, kad tokie kontraktai yra galimi jau dabar, jie yra įmanomi“, – BNS sakė ministras.
Jis pridūrė, kad „terminalo išpirkimo atveju tai turėtų būti labai stipri žinia Jungtinėms Valstijoms, jog Lietuva yra patikima partnerė priimti SGD iš JAV ir taip užtikrinti konkurenciją tiek „Gazprom“ dujoms, tiek apskritai vamzdinėms dujoms“.
