Baltijos šalys neseniai susitarė boikotuoti baltarusišką elektrą, kai šalyje bus paleista Astravo AE.
Tam užtikrinti, prekyba su Baltarusija per Lietuvą bus stabdoma, o su Rusija Baltijos šalys prekiaus tik per Latviją.
Baltijos šalys žada reikalauti Rusijos, kad ši, parduodama elektrą, teiktų duomenis, pagrindžiančius, jog tai nėra iš Baltarusijos per jų šalį keliaujanti energija.
Nežinau nė vieno, kuris Rusija pilnai pasitiki.
Vis dėlto „Litgrid“ vadovas pripažįsta, kad Rusija visiškai pasitikėti negalima.
„Nežinau nė vieno, kuris Rusija pilnai pasitiki, tai reikia surasti tokį sprendimo būdą, kuris leistų mums maksimaliai gauti naudos iš kilmės garantijų sistemos“, – žurnalistams netoli Elektrėnų antradienį sakė D.Virbickas.
Jis ragino neturėti iliuzijų, kad šiais klausimais Rusija bus galima pasitikėti šimtu procentų: „Bet pasiekti tokį lygį, kad elektros prekybininkams nekiltų noras sukčiauti, manau, įmanoma“.
Tiek D.Virbickas, tiek energetikos ministras užsimena, kad Baltijos šalys svarsto nustatyti tvarką, leidžiančią atimti licencijas Rusijos prekybininkams, jeigu paaiškėtų, jog šie parduoda baltarusišką elektrą.
„Kilmės garantijų sistema nėra paprasta, bet iš principo ji grindžiama atgrasymo principu – jeigu išsiaiškinama, kad suprekiaujama baltarusiška elektra, tai prarandamos licencijos“, – kalbėjo Ž.Vaičiūnas
Tokia nuostata jau yra numatyta Lietuvos įstatymuose, o dabar siekiama, jog analogiškos sankcijos būtų numatytos tiek Latvijoje, tiek Estijoje.
Anot pareigūnų, kol kas dar nėra aišku, kaip tiksliai atrodys minėtoji kilmės garantijų sistema, juolab dėl jos dar nėra deramasi su Maskva.
Pasak Ž.Vaičiūno, dėl konkrečių mechanizmų dar nėra sutarusios ir pačios Baltijos šalys, o į pokalbį su rusais jos žada leistis, kai bus „stiprios kaip kumštis“.
„Tiek, kiek Rusija nori prekiauti savo elektra Baltijos šalyse, tiek bus tos motyvacijos, kad į jas nepatektų baltarusiška elektra“, – kalbėjo energetikos ministras.
Baltijos šalių susitarimas boikotuoti baltarusišką elektrą atsirado tokiam sprendimui pritarus Latvijai. Lietuva daug metų siekia įtikinti kaimynes, kad tai reikalinga, siekiant apsunkinti nesaugios Astravo elektrinės eksploatavimą. Baltarusija Vilniaus priekaištus dėl jėgainės saugumo spragų atmeta.
Astravo AE vadinamasis energetinis paleidimas planuojamas lapkričio 7 dieną – šią dieną jėgainė pradėtų gaminti elektrą.
Kelią stumiasi sinchronizacija
Bet kokias teorines galimybes Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims išvengti baltarusiškos elektros užkirs atsijungimas nuo sovietinio BRELL elektros žiedo. Jis planuojamas 2025 metais po susijungimo su Vakarų Europos elektros tinklais.
Antradienį energetikai paskelbė apie iš esmės pabaigtą trečią iš 14 sinchronizacijai Lietuvoje reikalingų projektų – „Litgrid“ pusmečiu anksčiau nei planuota baigia 330 kV linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcijos projektą.
Po šio projekto sostinę su Elektrėnais sujungs dvi, o ne viena kaip iki šiol šios linijos grandys.
Iki darbų pabaigos liko pastatyti keturias atramas iš 125, taip pat nutiesti 7 kilometrus laidų. Šiuos darbus planuojama baigti per spalio mėnesį, o visą projektą – gruodį. Vilniaus rekonstrukcijos projektas pradėtas 2016 metų vasarą, o rangos darbai – 2019 metų pradžioje. Iš viso investuota 19,2 mln. eurų.
Ši linija kartu su dar dvejomis linijomis (šiuo metu planuojama linija Vilnius–Neris ir jau esančia Lietuvos elektrinė–Neris) sudarys žiedą aplink Vilnių, kuris būtinas, siekiant saugiai ir patikimai atsijungti nuo Rusijos ir Baltarusijos tinklų.
„Tai tas atvejis, kuomet sinchronizacijos projekto pažangą turime vertinti ne kabinetuose, ne susitikimo kambariuose, o realybėje“, – netoli Elektrėnų sakė energetikos ministras, vėliau stebėjęs, kaip rangovai baigia statyti vieną paskutiniųjų linijos rekonstrukcijai reikalingų atramų.
„Litgrid“ vadovas D.Virbickas sakė, kad trys Vilnių juosiančios elektros linijos reikalingos tiek patenkinti augančius sostinės elektros poreikius, tiek užtikrinti energetikos sistemos patikimumui po sinchronizacijos.
„Dar niekada nebuvome taip arti sinchronizacijos“, – teigė jis.
Baltijos šalys prie Vakarų Europos elektros tinklų prisijungs per jau nutiestą jūrinį kabelį su Švedija ir dviem kabeliais su Lenkija – vienas jų yra antžeminis, kitas – jūrinis.
