Išankstiniais duomenimis, bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos 2019 metais sudarė 7,76 mln. tonų naftos ekvivalentu ir, palyginti su 2018 metais, padidėjo 0,2 proc. Pernai didžiausią bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų dalį sudarė žalia nafta ir naftos produktai (39,1 proc.) bei gamtinės dujos (24 proc.).
Atsinaujinantys energijos ištekliai ir elektros energija siekė atitinkamai 20,2 proc. ir 10,3 proc., likusiąją dalį – 6,4 proc. – sudarė akmens anglys, durpės ir kiti ištekliai.
ES šalys yra numačiusios iki 2020 metų iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminti nemažiau kaip 20 proc. visos Europoje pagaminamos energijos. Lietuvai iki minėto laikotarpio numatyta pasiekti 23 proc. Šį tikslą Lietuva pasiekė jau 2014 metais (23,6 proc.), o 2018 metais šis rodiklis sudarė 25,3 proc. (ES 28 vidurkis – 18 proc.).
Didžiausią atsinaujinančios energijos potencialą turi kietasis biokuras – malkos ir kurui skirtos medienos ir žemės ūkio atliekos. Pernai didžiausias jo kiekis buvo suvartotas elektrai ir centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti (50,1 proc.) bei namų ūkiuose (37,6 proc.). Energijos gamintojai iš malkų ir kurui skirtų medienos atliekų 2019 metais pagamino 68,7 proc. visos elektrinėse ir katilinėse gaminamos šiluminės energijos ir 24,4 proc. visos elektrinėse gaminamos elektros energijos.
Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai kartu su mažosiomis vėjo elektrinėmis 2019 metais pagamino 1,5 TWh elektros energijos ir tai sudarė kiek daugiau nei trečdalį visos šalyje pagamintos elektros energijos, arba daugiau kaip 11,2 proc. šalyje suvartotos elektros.
Pasak Statistikos departamento, Lietuvos vėjo jėgainių parkai pernai pagamino daugiausia elektros per visą šalies vėjo energetikos istoriją – rekordinę gamybą lėmė oro sąlygos ir tobulėjančios technologijos.
Lietuvoje šiuo metu veikia 23 vėjo jėgainių parkai. Kartu su mažosiomis vėjo elektrinėmis 2019 metų pabaigoje bendra įrengtų elektrinių galia sudarė 534 MW.
Saulės elektrinės 2019 metais pagamino 91,1 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, arba 5,2 proc. daugiau nei 2018 metais. Vandens jėgainės pernai pagamino 345,4 mln. kWh elektros energijos, tai yra,19,9 proc. mažiau nei 2018 metais.
Elektros poreikis Lietuvoje per metus padidėjo 1,3 proc. ir sudarė 13,3 TWh. 2019 metais Lietuvos poreikiams užtikrinti buvo importuota 70,2 proc. elektros energijos, o pagaminta – 3,97 TWh. Elektros energijos 2019 metais šalyje pagaminta 13,1 proc. daugiau nei 2018 metais. Iš atsinaujinančių energijos išteklių 2019 metais pagaminta 60,1 proc. visos elektros.
Pastaraisiais metais vis plačiau elektros gamybai panaudojamos biodujos. Praėjusiais metais iš biodujų buvo pagaminta 154,4 mln. kWh elektros energijos – 10,4 proc. daugiau nei užpernai.
2019 metais transporto sektoriuje buvo sunaudota 74 tūkst. tonų biodyzelino ir 15,1 tūkst. tonų bioetanolio.
Kelių transporto sektoriuje 2019 metais buvo sunaudota daugiau nei 2 mln. tonų degalų, iš kurių 82,9 proc. sudaro kelių dyzelinas, 12,3 – benzinas, 4,8 proc. – suskystintos dujos. Pernai dyzelino sunaudota 4,2 proc. daugiau nei 2018 metais, benzino paklausa padidėjo 5,4 proc., o suskystintų naftos dujų sumažėjo 3,4 proc.
Galutinis energijos suvartojimas per metus sumažėjo 0,6 proc. Daugiausia – 41,1 proc. – energijos buvo sunaudota transporto sektoriuje, namų ūkiuose – 26 proc. Transporto sektoriuje 2019 metais sunaudota 3,1 proc. daugiau energijos nei 2018 metais, o namų ūkiuose – 4 proc. mažiau.
