Kaip ketvirtadienį skelbė BNS, Baltarusijos antibranduolinio judėjimo aktyvistas Nikolajus Ulasevičius išplatino pranešimą, jog vasario 17-ąją Astravo AE statybos aikštelėje, bandant reaktoriaus avarinio stabdymo sistemą, kilo gaisras, per kurį visiškai sudegė elektros skydinė.
Astravo AE neigė, kad tądien sistema buvo bandoma, tikino, kad incidentas susijęs su elektros tiekimu bokštiniam kranui.
„Per šį trumpo jungimo incidentą buvo pažeista aukštos įtampos kabelio izoliacija, bet jokio gaisro nebuvo. Šį įvykį nustatyta tvarka ištyrė generalinio rangovo ir Ypatingųjų situacijų ministerijos atstovai“, – pažymima pranešime.
Lietuvos URM teigia, kad šalies kompetentingos institucijos ir visuomenė apie įvykį elektrinėje nebuvo informuotos.
„Ambasadoriui įteiktoje notoje prašoma nuodugniai ištirti gaisro priežastis ir nedelsiant pateikti išsamią informaciją apie minėtą incidentą ir veiksmus, kurių buvo imtasi. Lietuvos branduolinės saugos ekspertų vertinimu, reikalinga nuodugni gaisro priežasčių ir pasekmių analizė, nes tai gali turėti neigiamų pasekmių Astravo AE saugai eksploatacijos etape“, – rašoma URM pranešime žiniasklaidai.
Nuolatiniai incidentai vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE kelia abejonių dėl jėgainės saugumo. Bene rimčiausias jų įvyko 2016-aisiais, kai iš kelių metrų aukščio krito AE pirmojo reaktoriaus korpusas. Iškart po incidento tvirtinta, jog korpusas nebuvo pažeistas, tačiau vėliau Baltarusijos reikalavimu jis buvo pakeistas kitu. Gabenant jį iš Rusijos vienoje Baltarusijos geležinkelio stočių buvo kliudyta elektros tiekimo atramą – per šį incidentą reaktoriaus korpusas žalos esą nepatyrė.
Apie 50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE bus įrengti du rusiško VVER projekto reaktoriai, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. Branduolinį kurą į pirmąjį reaktorių planuojama įkrauti 2019-ųjų vasarį. Jėgainę prie elektros perdavimo tinklų planuojama prijungta 2019-ųjų viduryje, po to bus pamažu didinama jos galia. Antrąjį reaktorių planuojama įjungti 2020 metų viduryje.
Projektą finansuoja Rusijos vyriausybė, jį įgyvendina Rusijos valstybinė branduolinė energetikos korporacija „Rosatom“.