„Komiteto susitikimo metu Lietuva dar kartą pritarė komiteto pasiūlymui ir paragino kuo greičiau įsteigti šią ekspertų komisiją, kuri galėtų padėti gauti reikalingą informaciją ir vertinimą, tačiau Baltarusija atsisako tarptautinių ekspertų pagalbos“, – rašoma URM pranešime spaudai.
Tokią komisiją siūlyta įsteigti dar pernai gruodį – iš pradžių tam pritarė ir Baltarusija, tačiau vėliau ji pranešė tam nepritarianti.
„Lietuvos atstovai kviečia Baltarusiją konstruktyviam dialogui – pateikti esminę informaciją ir įgyvendinti visas reikalingas Espo konvencijos procedūras bei Tarptautinės atominės energetikos organizacijos (TATENA) reikalavimus ir pabrėžia, kad kompromisų dėl Astravo AE saugos klausimų įgyvendinimo būti negali“, – teigia URM.
Pasak URM, į Lietuvos klausimus dėl Astravo AE branduolinės, radiacinės saugos ir aplinkosaugos Baltarusija neatsako nuo 2009 metų, todėl dar 2011 metų birželį Lietuva pateikė skundą Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetui. 2013 metų kovą komitetas pripažino, o 2014 metų birželį Espo konvencijos ministrų susitikimas patvirtino, kad Baltarusija pažeidė konvenciją.
Espo konvencija nurodo, kad branduolinę energetiką plėtoti planuojanti šalis turi užtikrinti, kad prieš pradedant vystyti projektą, būtų atliktas tarpvalstybinis poveikio aplinkai vertinimas (PAV). Tačiau, pasak URM, Baltarusija pirmiau priėmė sprendimus statyti atominę elektrinę konkrečioje vietoje – Astrave, ir tik po to pradėjo tarpvalstybinio PAV procesą.
Lietuvos atstovų nuomone, tarpvalstybinis Astravo AE projekto PAV yra neatliktas, Baltarusija ir toliau nepateikia atsakymų į esminius Lietuvos klausimus, todėl tolesnis projekto įgyvendinimas kelia didelį susirūpinimą.
Astravo AE yra statoma 50 kilometrų nuo Vilniaus, todėl Lietuva reikalauja pateikti tyrimus, kodėl jėgainės statybai pasirinktas Astravas bei neatsižvelgta į Lietuvos nustatytus trūkumus aikštelės seisminiuose ir geologiniuose tyrimuose. Taip pat neatsakyta, kaip AE aušinimui bus naudojamas Neries upės vanduo ir bus užtikrintas nepertraukiamas jo tiekimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad upė yra 55–65 metrais žemiau nei statomi įrenginiai, kaip tai paveiks Neries ekosistemą ir geriamą vandenį.
Taip pat klausiama, ar AE reaktoriai bus pajėgūs atlaikyti komercinio lėktuvo kritimą, kaip bus užtikrinta reguliatoriaus kompetencija ir nepriklausomumas, kokį poveikį Astravo AE normaliomis sąlygomis ir incidentų atveju gali turėti Lietuvos aplinkai ir gyventojams, kaip bus tvarkomos radioaktyvios atliekos ir panaudotas kuras.