Galimybė kitoms valstybėms narėms perleisti dalį savo pasiekimų (vadinamieji statistiniai energijos perdavimai) – numatytas ES ir Lietuvos teisiniame reguliavime. Europos Komisija yra nustačiusi konkrečius atsinaujinančių išteklių dalies energijos suvartojime tikslus. Jų nepasiekusios šalys gali bendradarbiauti su rodiklius viršijusiomis valstybėmis ir „nusipirkti“ dalį pasiekimų. Tai vadinama statistiniais energijos perdavimais.
Šį kartą Briuselio-sostinės regionui perleista 152 GWh atsinaujinančių energijos išteklių statistikos.
„Toks bendradarbiavimas – pavyzdys, kaip Lietuvos atsinaujinančios energetikos plėtra ne tik prisideda prie energetinės nepriklausomybės, bet ir virsta tiesiogine finansine nauda šaliai,“ – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Lietuvos užsibrėžtos strateginės kryptys leido sparčiai plėtoti atsinaujinančių išteklių energetiką pastaraisiais metais, todėl pasiektas europinis tikslas – užtikrinti, kad 2020 m. 23 proc. suvartojamos energijos turi būti pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, leidžia gauti finansinės naudos ir toliau investuoti į atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą ir skatinti mokslinius tyrimus. 2020 m. atsinaujinančios energetikos dalis galutiniame Lietuvos energijos suvartojime siekė kiek daugiau nei 27 proc., todėl dalis atsinaujinančių energijos išteklių statistikos buvo perleista toms valstybėms narėms, kurios nustatytų tikslų nėra pasiekusios.
Lietuva ir Liuksemburgas dar 2017 m. pasirašė bendradarbiavimo susitarimą ir 2019 m. tapo pirmosiomis ES šalimis, kurios praktiškai įgyvendino statistikos perdavimo susitarimą. Tuomet už 8,2 mln., buvo perleista 550 GWh 2018 metų atsinaujinančių energijos išteklių statistikos. Dar 250 GWh 2020 metų atsinaujinančių energijos išteklių statistikos buvo perleista 2021 metais už tai gaunant 3,75 mln. eurų.
Lietuva ir 2020–2030 metų laikotarpiu planuoja vykdyti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą, siekdama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro bei didinti energetinę nepriklausomybę.
