Remiantis 2021 m. duomenimis, Lietuvoje tik 6,5 proc. visų degalų yra „žalieji“, o iškastinis kuras sudaro 93,5 proc. visos transporte sunaudojamos energijos.
Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvoje (RED II) nustatytas tikslas – 2020 metais pasiekti 10 proc. AEI lygį. Deja, Lietuva transporto sektoriuje 2021 m. pasiekė 6,5 proc. lygį. Pagal šį rodiklį Lietuva yra ES šalių sąrašo pabaigoje, lenkianti tik 5 ES valstybes ir gerokai atsiliekanti nuo bendro ES šalių vidurkio (9,1 proc.). Nuo pirmaujančios Švedijos, kurioje beveik trečdalis energijos transporte yra „žalia“, Lietuva atsilieka net 4,6 karto.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidento Martyno Nagevičius teigimu, „Eurostat“ paskelbta naujausia statistika nenustebino, nes jau eilę metų Lietuvos pasiekimaiskatinant žaliąją energiją transporto sektoriuje yra kuklūs ir panašu, kad greitu metu proveržio mažinant priklausomybę nuo naftos nerealu.
„Keletą metų iš eilės Lietuvai pavyko šiek tiek sumažinti naftos degalų naudojimą – tai iš esmės pavyko didinant biodegalų dalį benzine ir dyzeline. Siekiant radikaliai mažinti priklausomybę nuo naftos degalų, reikia skatinti visų AEI rūšių panaudojimą – biodegalų, elektros, o ateityje – ir biometano“, - pabrėžė M.Nagevičius.
Net 99 proc. visos atsinaujinančios energijos transporte dabar sudaro biodegalai (elektra – 1 proc.), todėl laipsniškas biodegalų kiekio naftos degaluose didinimas yra pigiausia ir efektyviausia priemonė skatinant Lietuvos transporto sektoriaus dekarbonizaciją.
Per praėjusius keletą metų biodegalų dalį pavyko didinti pradėjus juos maišyti į degalus žiemos laikotarpiu, didinant bioetanolio dalį benzine, o taip pat ištaisius teisės aktų spragas dėl biodegalų maišymo dyzeline, kuris parduodamas iš valstybės rezervo.
Pasak LAIEK prezidento, pastaruoju metu biodegalų kritikai pabrėžia, kad biodegalų plėtra sukelia problemas maisto sektoriuje – nuo maisto kainų augimo iki maisto trūkumo. Dažnai ignoruojamas argumentas, kad biodegalai yra efektyvus sprendimas didinti maisto pasiūlą. Biodegalų gamybos grandinėje pagaminami maisto ir žemės ūkio industrijai reikalingi produktai. Iš biodegalų gamybos liekanų gaminami pašarai gyvuliams. Gaminamos organinės trąšos, kelis kartus pigesnė alternatyva mineralinėms trąšoms, kuriomis praturtinamas dirvožemis.
Be to, pasaulyje vis labiau populiarėja mėsos baltymų pakeitimas augaliniais baltymais, gaminamais iš grūdinių kultūrų. Augalinių baltymų gamybos metu iš angliavandenių ir biomasės yra gaminami biodegalai. Šią technologiją Lietuvoje svarsto diegti Airijos kapitalo bendrovė „Clonbio“, į augalinių baltymų gamyklą planuojanti investuoti daugiau nei 200 mln. eurų.
M.Nagevičiaus teigimu, biodegalai tik viena iš priemonių skatinti žaliąją energiją transporto sektoriuje. Ne mažiau svarbu skatinti elektromobilių įsigijimą, numatyti mokestines lengvatas ir skatinti investicijas į krovimo infrastruktūrą, elektrifikuoti geležinkelius ir viešąjį transportą.
„Eurostat“ skaičiavimais, 2021 metais AEI dalis transporte, palyginus su 2020 m. rodikliu, sumažėjo beveik 1 procentiniu punktu. Šį nuosmukį lėmė griežtas COVID-19 apribojimų taikymas ES valstybėse bei metodologinių skaičiavimų pokyčiai.
