Projektui skiriamas maksimaliai galimas 75 proc. finansavimas. Už šiuos pinigus bus įgyvendinami svarbiausi projektai – „Harmony Link“ ir sinchroninių kompensatorių statyba.
Lėšas Europos Komisija (EK) skiria iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF).
Gegužę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos elektros perdavimo bendrovės pateikė bendrą 1,2 mlrd. eurų paraišką Europos Komisijai. Lietuva prašė 462 mln. eurų, Latvija – 100 mln. eurų, Estija – 111 mln. eurų, Lenkija – 521 mln. eurų ES paramos.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad tai svarbi diena Europai.
„Šiandien yra labai svarbi Europai, mes žengiame didelį žingsnį sujungiant Europą ir parodant europietišką solidarumą realiais darbais. Praėjusį vakarą mes nusprendėme skirti 720 mln. eurų iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės sujungti Baltijos elektros sistemą su likusia Europa“, – bendroje spaudos konferencijoje su Baltijos šalių lyderiais penktadienį sakė U.von der Leyen.
Prezidentas Gitanas Nausėda padėkojo EK pirmininkei už „asmeninį įsitraukimą“ į sinchronizavimo projektą.
„720 mln. eurų bus skirti labai svarbiems projekto darbams, pirmiausia jungčiai „Harmony Link“, taip pat (sinchroniniams) kompensatoriams Baltijos šalyse“, – sakė G.Nausėda.
Jis teigė esąs taip pat patenkintas Baltijos šalių bendradarbiavimu susitariant dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektros nepirkimo. Pasak jo, Lietuva, Latvija ir Estija surado bendrą poziciją šiuo klausimu.
Likusi pavasarį prašytos pramos suma, tikimasi, bus gauta kitais metais, kitame jos skirtymo etape.
Iki 700 megavatų (MW) nuolatinės srovės (HVDC) jūrinė jungtis „Harmony Link“ yra didžiausias ir brangiausias sinchronizavimo projektas, jo vertė – apie 680 mln. eurų. Be jungties, numatoma pastatyti ir sinchroninius kompensatorius kiekvienoje iš Baltijos šalių.
Bendra viso antrojo etapo vertė yra apie 1,22 mlrd. eurų.
G.Nausėda: tikimės sinchronizuoti tinklus greičiau
Europos Komisijai (EK) patvirtinus 720 mln. eurų paramą Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projekto antrajam etapui, iš kurių 300 mln. eurų skirti Lietuvai, prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad projektą pavyks įgyvendinti greičiau.
„Puiki žinia. Mes esame už tai, kad sinchronizacijos projektas būtų įgyvendintas kaip galima greičiau, tačiau jis negali būti įgyvendintas be atitinkamų finansinių išteklių ir, svarbiausia, be organizacinių priemonių“ – žurnalistams Briuselyje penktadienį sakė G.Nausėda.
„Manau, kad įskaitant ir tas priemones, kurių ėmėmės tobulindami teisės aktus, visi šitie dalykai padės įgyvendinti projektą dar greičiau ir dar sėkmingiau“, – pridūrė šalies vadovas.
G.Nausėda ne kartą ragino spartinti sinchronizavimo projekto įgyvendinimą ir jį baigti greičiau nei 2025 metais.
EK projektui skyrė maksimalų galimą 75 proc. finansavimą. Už šiuos pinigus bus įgyvendinami svarbiausi projektai – jungties su Lenkija per Baltijos jūrą „Harmony Link“ ir sinchroninių kompensatorių statyba.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad tai svarbi diena Europai, tuo metu G.Nausėda spaudos konferencijoje dėkojo EK už „asmeninį įsitraukimą“ į sinchronizavimo projektą.
Tuo metu energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas EK paramą sinchronizacijai pavadino beprecedente.
Baltijos šalys jau gavo paramą pirmam sinchronizavimo etapui, kurio metu už 432 mln. eurų stiprinami šalių vidaus tinklai. Tuomet Lietuva, Latvija ir Estija gavo maksimalų galimą 75 proc. finansavimą – 323 mln. eurų, iš jų Lietuvai skirta 125 mln. eurų.
Sinchronizavimas yra svarbiausias Baltijos šalių energetinio saugumo projektas ir prioritetinis ES projektas, kurio bendra vertė sieks iki 1,65 mlrd. eurų.
