„Šiandien išiaiškinome pakankamai nemažai techninių klausimų, kiek tai yra susiję su teisinėmis aplinkybėmis, kurios nustato pagrindinės eksportuojančios šalies apibrėžimą taip pat – eksporto srautus. Visgi buvo konstatuota, kad reikalingas papildomas susitikimas“, – pirmadienį žurnalistams po nuotolinio pokalbio su Švedijos Infrastruktūros ministerijos generaliniu direktoriumi energetikai Magnusu Blumeriu kalbėjo viceministras.
Tokį susitikimą planuojama surengti šią arba kitą savaitę. Nepavykus pasiekti susitarimo iki gruodžio 15 d., abi šalys kartu kreipsis į Europos Komisiją dėl platesnių išaiškinimų.
Kaip skelbta anksčiau, ES energetikos ministrai rugsėjo pabaigoje nusprendė, kad bus perskirstomos pigiai vėjo, saulės, branduolinę ar vandens energiją bei lignitą (rusvąją anglį) gaminančių įmonių perteklinės pajamos, nustatant 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.
Briuselyje pritvirtintame reglamente teigiama, jog tarp 100 proc. nuo elektros importo priklausančios ir pagrindinės elektrą jai eksportuojančios šalies iki gruodžio 1 dienos, padedant Europos Komisijai (EK), turės būti pasirašyta sutartis dėl pasidalijimo surinktomis perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis.
Vis dėlto numatytu laiku sutarties tarp Švedijos ir Lietuvos pasirašyti nespėta.
Viceministras A.Zananavičius pirmadienį pabrėžė, kad šalys nesutaria dėl apibrėžimo, kas yra eksportuojanti šalis. Tiesa, jis pridūrė, kad tai yra „vienas iš klausimų“.
Jis negalėjo įvardinti galimų sumų, kurias Lietuva galėtų gauti iš tokio sutarimo, tačiau pabrėžė, kad gauti pinigai negalėtų būti tiesiogiai skirti elektros tarifų mažinimui.
„Pagal dabartinį planą, Vyriausybė yra nustačiusi energetinių išteklių kompensavimo lygį iki šildymo sezono pabaigos ir naujų kompensacijų nenumatoma. Taigi, visi surinkti pinigai būtų skirti kompensuoti visoms biudžeto išlaidoms, kurios yra pakankamai nemažos“, – kalbėjo viceministras.
