Tokią poziciją išreiškė 32 proc. apklaustųjų Latvijoje ir 37 proc. Estijoje.
22 proc. apklaustų lietuvių nurodė nesantys pasirengę mokėti daugiau už energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos išteklių. Latvijoje ir Estijoje tokių respondentų buvo daugiau – atitinkamai 39 proc. ir 29 procentai. Taip pat beveik kas penktas (18 proc.) apklausoje dalyvavęs Lietuvos gyventojas atsakė esantis pasiruošęs už elektrą ir šildymą mokėti didesnę kainą, tačiau šiuo metu sau to negali leisti. Latvijoje ir Estijoje tokį atsakymą pasirinko po 15 proc. respondentų.
„Lietuvos gyventojai priklausomybę nuo Rusijos išteklių mato kaip didesnę grėsmę nei augančias sąskaitas už šilumą ar elektrą, todėl yra pasirengę mokėti didesnę kainą už energetinę nepriklausomybę nuo Rytų kaimynės. Kad augančios energijos kainos nesukeltų didelių finansinių sunkumų gyventojams, svarbu ateinančiam šildymo sezonui ruoštis iš anksto – sukaupti lėšų rezervą, be to, būtų pravartu pasidomėti energiją taupančiais sprendimais, investicijomis į saulės jėgaines, taip pat būsto renovacija“, – komentuoja už mažmeninę bankininkystę Baltijos šalyse atsakinga „Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė.
Banko atstovė pastebi, kad augančios dujų bei naftos kainos padidino Baltijos šalių gyventojų susidomėjimą atsinaujinančių išteklių energetikos sprendimais. „Citadele“ duomenys rodo, kad užklausų dėl saulės jėgainių įrengimo finansavimo nuo šių metų pradžios padaugėjo beveik trigubai, o šiam tikslui suteiktų paskolų skaičius išaugo net penkis kartus.
Apklausa taip pat atskleidė, kad Lietuvoje ir Latvijoje pakelti didesnių mokesčių naštą yra labiau pasirengę vyrai, o Estijoje – moterys. Lietuvoje skirtumas tarp vyrų ir moterų siekia 6 proc., Latvijoje – 8 proc. Estijoje 8 proc. daugiau moterų nei vyrų sutiktų už energiją mokėtų daugiau.
Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą „Citadele“ banko iniciatyva tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko šių metų birželį. Apklausoje dalyvavo ne mažiau kaip po tūkstantį Lietuvos, Latvijos ir Estijos 18–74 metų gyventojų.
