Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvoje – dar trys nauji saulės parkai

Vis daugiau pasaulinių įmonių ne tik pačios naudoja žaliąją energetiką, bet ir skatina savo partnerius įsitraukti į tvarius sprendimus. Tokiu pavyzdžiu seka ir sparčiai Lietuvoje auganti inovacijų lyderė „BIPA Group“. Pasak įmonių grupės vadovo ir žinomo verslininko Eriko Viršilo, dar iki šių metų pabaigos pietinėje Lietuvos dalyje bus įrengti trys nauji saulės parkai. Šiuos projektus vysto įmonių grupės dukterinė kompanija „Bevielės technologijos“.
Audrius Šaltenis
Audrius Šaltenis / Pranešimo autorių nuotr.

„Link šio žingsnio ėjome kryptingai nuo investicijų į aplinkai draugiškus daugkartiniusmaišelius iki žaliosios energetikos. O ateityje apskritai tikimės sukurti visą aplinkai neutralią įmonių grupės veiklos grandinę. Dalį saulės parkų generuojamos energijos naudosime mūsų pačių veikloje, kitą dalį planuojame parduoti partneriams ir kitiems vartotojams“, – pasakoja investuotojas.

Pasak jo, per metus visi trys saulės parkai sugeneruos 7000 MWh el. energijos ir leis išvengti didelio kiekio išmetamųjų dujų į aplinką. Tokia pasikartojančios energetikos vartojimo galimybė ypač aktuali gamybos įmonėms, kurios kasmet sunaudoja didelius kiekius elektros energijos. Vis labiau Lietuvoje populiarėjantys saulės parkai iškart sprendžia dvi problemas – dideles išlaidas už elektrą ir žalą aplinkai.

UAB „Bevielės technologijos“ vadovas Audrius Šaltenis atskleidžia, kad saulės energetikos rinka yra neprisotinta ir net jei Lietuvoje atsirastų dar daugiau vystytojų – visiems užtektų vietos. Bet kol kas planuojamas investicijas stipriai riboja tinkamų žemės sklypų trūkumas, gana sudėtingos ir ilgai užsitęsiančios žemės sklypo naudojimo paskirties keitimo procedūros. O bene svarbiausias barjeras yra riboti Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) tinklo pajėgumai.

„Nors ESO skirstomojo tinklo modernizacija prasidėjusi, tačiau ji vyksta per daug lėtai. Šiuo metu Lietuvoje yra paklotos mažiausiai keturiasdešimties metų senumo 10-35 kV oro linijos, galinčios skirstyti energiją. Skirstomajam tinklui būtina skubi modernizacija. Šią žiemą patyrėme, ką reiškia likti be elektros energijos daugiau kaip 3 paras ir tokių avarijų ateityje gali tik dažnėti. Net 90 proc. ESO pastočių jau yra reikalinga rekonstrukcija dėl dažnų gedimų ir nelikusio rezervo gamintojams ir net vartotojams. Bet tuo pačiu pastebime vis geranoriškesnį bendradarbiavimą tarp ESO ir gaminančių vartotojų/ gamintojų.

Suprantame, kad tik dirbdami išvien galime pasiekti numatytus Lietuvos energetikos strateginius tikslus – iki 2030 m. 45% elektros energijos turi būti pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Todėl ir nusprendėme žengti į žaliąją energetiką“, – pasakoja A.Šaltenis.

Šiuo metu jau vykdomi naujų saulės parkų projektavimo darbai. Visus tris projektus tikimasi baigti iki šių metų pabaigos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai