„Palaipsniui šylantis klimatas tampa vienu svarbiausių argumentų, verčiančių ieškoti galimybių asmeniškai prisidėti prie to, kad poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis. Tačiau saulės elektrinių populiarėjimas, atpigusi įranga bei skatinimas europinėmis lėšomis jas pavertė visuotinai prieinamu instrumentu, be kita ko, padedančiu sumažinti išlaidas elektrai 70-80 proc. Tad ne mažesnę prasmę turėti nuosavą saulės elektrinę įžvelgia ir pragmatikai“, – sako elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ saulės energijos projektų vadovas Kostas Dryžas.
Nuo idėjinių gamtos mylėtojų iki skaičiuotojų
Pasaulyje stiprėjant nerimui dėl klimato krizės, ekologijos klausimas tampa vis aktualesnis, populiarėja žalia gyvensena, tvarumo idėjos, vis daugiau žmonių tampa sąmoningesni.
„Būtent dėl šios priežasties didėja ir saulės elektrinių bendruomenė, kuri renkasi šią alternatyvą savo energijos šaltiniu. Saulės elektrinės, kitaip nei dujos, kietasis kuras ar kiti naftos produktai, nekelia jokios grėsmės aplinkai“, – pastebi K.Dryžas.
Kita priežastis, kuri skatina elektros energijos gamybai rinktis saulę, yra asmeninė energetinė nepriklausomybė ir išskaičiavimas. Žmones vilioja galimybė tapti nepriklausomais nuo elektros rinkos kainų svyravimų ir taip valdyti savo išlaidas.
Anot „Elektrum Lietuva“ saulės energijos projektų vadovo, elektros energijos rinka yra dinamiška, kainos čia nuolat keičiasi, o įsirengus saulės elektrines didžiąją dalį elektros energijos vartotojas jau pasigamina pats. Be to, elektros sąskaitos sumažėja iki 70-80 proc., elektrinės su valstybės parama atsipirkimas sutrumpėja iki 5-6 metų. Tad saulės elektrinėmis intensyviai domisi tie, kuriems svarbiausi būtent pragmatiniai aspektai.
Po kelių dešimtmečių laukiama rinkos įsotinimo
Didėjant saulės elektrinių poreikiui, auga ir pasiūla rinkoje, atsiranda vis daugiau įmonių, siūlančių saulės elektrinių įrengimo paslaugas. Jau dabar pastebimas kasmetinis gaminančių vartotojų augimas, kuris kasmet šokteli bene po 2,5 karto, todėl ir paslaugų teikėjų gali dar padaugėti.
„Žvelgiant ilgesnėje perspektyvoje, ateis metas, kai saulės elektrinių rinka Lietuvoje įsisotins ir paklausa stipriai sumažės. Tuomet mažesnės įmonės susidurs su iššūkiu, kaip toliau sėkmingai plėtoti savo veiklą – joms gali tekti ieškoti alternatyvių veiklos krypčių. Todėl vartotojams, kurie ketina įsirengti saulės elektrines, rekomenduojame atidžiai rinktis partnerį, kuris galėtų užtikrinti stabilumą ilguoju laikotarpiu“, – sako K. Dryžas.
Nacionalinėje Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyti ambicingi siekiai. Lietuvoje sunaudotos energijos santykis su pagaminta iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių turės sudaryti 30 proc. iki 2020 m., 45 proc. iki 2030 m. ir 80 proc. iki 2050 m. Nors tikimasi ir elektrą gaminančių vartotojų įsitraukimo, tačiau akivaizdu, kad jų rinka įsisotinti turėtų dar ne taip greitai.
Alternatyvių energijos šaltinių bumą Lietuvoje turėtų paskatinti tai, kad nuo 2021 metų visų naujai statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą bus pateiktas po 2020 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė privalės atitikti A++ reikalavimus. Tai reiškia, kad nemažiau kaip pusę energijos sąnaudų pastatų šildymui turės būti iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir viena iš šių alternatyvų yra saulės elektrinės.
