Ketvirtadienį ryte premjeras Saulius Skvernelis dar sakė žurnalistams, kad EK sprendimas neskirti baudos „Gazprom“ dėl jo veiklos Vidurio ir Rytų Europoje būtų keistas. Po sprendimo jis sakė neatmetantis galimybės skųsti Europos Komisijos (EK) sprendimą neskirti baudos Rusijos dujų koncernui „Gazprom“.
Paskelbė tik nurodymus, kaip veikti
Ketvirtadienį EK, baigusi tyrimą, nustatė teisiškai privalomus įsipareigojimus, kuriais iš esmės keičiami veiklos metodai Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkose. Skelbiama, kad „Gazprom“ privalo panaikinti bet kokius apribojimus klientams perparduoti dujas į kitas valstybes nares.
Taip pat „Gazprom“ turės sudaryti sąlygas tiekti dujas į Vidurio ir Rytų Europos regionus, kurie dėl jungiamųjų dujotiekių trūkumo iki šiol izoliuoti nuo kitų valstybių narių (Baltijos šalys ir Bulgarija) ir iš jų.
Taip pat „Gazprom“ klientams bus suteikiama veiksminga priemonė užsitikrinti, kad jų mokama dujų kaina atitiktų kainų lygį Vakarų Europos dujų rinkose, visų pirma, suskystintų dujų prekyvietėse.
„Gazprom“ nebegalės pasinaudoti jokiais su dujų infrastruktūra susijusiais pranašumais, kuriuos galėjo išsiderėti iš klientų pasinaudodama savo padėtimi dujų tiekimo rinkoje.
Jei bendrovė kurį nors šių įsipareigojimų pakeistų, Komisija galėtų skirti baudą, siekiančią iki 10 proc. įmonės pasaulinės metinės apyvartos, be būtinybės įrodyti, kad buvo pažeistos ES antimonopolinės taisyklės.
Tiesa, Briuselis pripažino, kad „Gazprom“ yra dominuojanti dujų tiekėja daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių. 2015 m. balandžio mėn. Komisija pateikė preliminarią nuomonę, kad „Gazprom“ pažeidžia ES antimonopolines taisykles, taikydama bendrą Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkų skaidymo pagal nacionalines sienas strategiją aštuoniose valstybėse narėse (Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Slovakijoje ir Vengrijoje). Pasinaudodama šia strategija, „Gazprom“ galėjo penkiose iš tų valstybių narių (Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje) nustatyti aukštesnes dujų kainas.
„Šiandien priimtas sprendimas pašalina „Gazprom“ sukurtas kliūtis, kurios trukdo laisvam dujų tiekimui Vidurio ir Rytų Europoje“, – ketvirtadienį pareiškė už konkurenciją atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager.
„Dabar „Gazprom“ turi imtis tinkamų veiksmų, kad būtų paskatinta Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkų integracija“, – savo paskyroje „Twitter“ tinkle parašė M.Vestager.
„Gazprom“ būstinėje – patenkinti balsai
Vienas „Gazprom“ vadovų pareiškė esantis patenkintas tokiu Briuselio sprendimu.
„Esame patenkinti sprendimu dėl antimonopolinio tyrimo sureguliavimo, apie kurį šiandien pranešė Europos Komisija. Visada patvirtinome, jog esame pasirengę sąžiningai bendradarbiauti nustatyta tvarka ieškant konstruktyvaus abipusiai priimtino sprendimo“, – pareiškė „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas.
„Esame įsitikinę, kad šiandien priimtas sprendimas yra bendros Europos dujų rinkos veikimui labiausiai priimtinas rezultatas. „Gazprom“ visada laikėsi taikomų ES konkurencijos teisės nuostatų reikalavimų ir patvirtina, jog yra įsipareigojęs jų laikytis ateityje“, – pridūrė jis.
Žada ieškoti būdų, kaip kompensuoti žalą
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, jog Europos Komisijos baigtas Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ veiklos Vidurio ir Rytų Europoje tyrimas leis geriau kontroliuoti įmonės elgesį Europos dujų rinkoje.
„Mes vertiname tai, kad Europos Komisija atsižvelgė į nemažą dalį Lietuvos pateiktų pasiūlymų, kurie anksčiau pateiktus simbolinius „Gazprom“ įsipareigojimus pavertė realiai rinkoje veiksiančiais instrumentais. Jie privers „Gazprom“ laikytis europinių ir sąžiningos konkurencijos taisyklių, taikyti lankstesnes ir palankesnes dujų tiekimo sąlygas“, – pranešime spaudai cituojamas Ž.Vaičiūnas.
Anot jo, dabar EK turės konkretų „Gazprom“ įsipareigojimų laikymosi kontrolės tvarką, bus sukuriama „Gazprom“ kainų kontrolės sistema bei užtikrinama galimybė keisti dujų pristatymo vietas.
„Visą įsipareigojimų galiojimo laiką – aštuonerius metus – bus stebima, ar „Gazprom“ šių įsipareigojimų laikosi. Jei „Gazprom“ jų nesilaikys, be jokių papildomų tyrimų Rusijos bendrovei bus skiriama bauda“, – tvirtino ministras.
Pasak Ž. Vaičiūno, Lietuva toliau ieškos būdų, kaip kompensuoti „Gazprom“ padarytą žalą vartotojams.
„Negalime nurašyti pusantro milijardo eurų žalos, kurią, mūsų vertinimu, Lietuvos vartotojams padarė „Gazprom“ piktnaudžiaudamas monopoline padėtimi rinkoje, todėl ieškosime būdų, kad „Gazprom“ ją atlygintų. Juo labiau, kad Europos Komisijos tyrimas ir pasiekti susitarimai tam kelio neužkerta“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Premjeras prisiminė baudą už Rengę
Pasak premjero, sprendžiant dėl konkurencijos pažeidimų, pažeidėjams turėtų būti taikomi vienodi kriterijai.
„Galvojau, – kaip ir minėjau susitikime su komisare (už konkurenciją atsakinga EK nare Margrethe Vestager (Margrete Vestager) – BNS), kad tie sprendimai turi būti taikomi analogiškai ir vienodai. Gaila, kad yra toks sprendimas priimtas, bet vis tiek tai yra, sakykime, žingsnis į priekį, kadangi ši bendrovė („Gazprom“ – BNS) privalės skaidriai, pagal visuotinai priimtas taisykles dalyvauti rinkoje – bent tai yra pliusas (...) Mes svarstysime variantą (skųsti sprendimą – BNS) ir apsispręsime, ką daryti“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.
EK pernai „Lietuvos geležinkeliams“ už išardytą geležinkelio ruožą į Rengę Latvijoje skyrė beveik 28 mln. eurų baudą. Bendrovė šį sprendimą apskundė Europos teismui, tačiau baudą sumokėjo.
Apskundė A.Sekmoko vadovaujama ministerija
Primename, kad Lietuva 2011 metais apskundė „Gazprom“ veiksmus Europos Komisijai dėl piktnaudžiavimo dominuojama padėtimi. Kremliaus valdomas koncernas Lietuvai taikė vienas didžiausių kainų Europoje.
Skundą tais metais pateikė Energetikos ministerija, kuriai vadovavo Arvydas Sekmokas. Lietuva skundėsi, kad „Gazprom“ taiko aukštas kainas politiniais motyvais. Mūsų šalies iniciatyvą palaikė ir kai kurios kitos Rytų ir Centrinės Europos šalys.
Todėl, Lietuvos iniciatyva, 2011 m. Europos Komisija pradėjo tyrimą dėl galimų „Gazprom“ pažeidimų aštuoniose šalyse. 2015-ųjų balandį EK buvo pareiškusi, kad Rusijos dujų koncernas galėjo nustatyti nesąžiningas dujų kainas bei piktnaudžiauti savo padėtimi.
Tuomet teigta, jog „Gazprom“ gresia iki 8 mlrd. eurų bauda. Skaičiuojama, kad dėl nesąžiningos „Gazprom“ taikytos kainodaros Lietuva patyrė apie 1,5 mlrd. eurų nuostolį.
Kol vyko tyrimas, „Gazprom“ 2017 m. pažadėjo, kad sudarys galimybę šalims laisvai prekiauti rusiškomis dujomis ir tieks jas konkurencinga kaina, tačiau Lietuva reikalavo, kad Rusijos valstybinis koncernas atlygintų ir žalą – 1,5 mlrd. eurų už permokėtas dujas.
Beje, Lietuva Stokholmo arbitraže iš „Gazprom“ nesėkmingai siekė atgauti 1,4 mlrd. eurų už permokėtas dujas – 2016 metų birželį arbitražas paskelbė neįžvelgęs Rusijos bendrovės kaltės, tačiau pripažino, kad „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijų, turėjo interesų konfliktą.
