„Nord Pool Spot“ yra pirmaujanti Europoje Šiaurės šalių elektros prekybos birža. Joje prekiauja 350 įmonių iš 20 šalių. Elektros biržoje dalyvauja elektros perdavimo sistemos operatoriai, gamintojai, tiekėjai, prekybininkai, brokeriai, didieji vartotojai, elektros skirstomųjų tinklų ir perdavimo operatoriai. Teigiama – kadangi suinteresuotų žaidėjų elektros prekybos biržoje yra daug, užtikrinama skaidri didmeninė elektros kaina.
„Nord Pool Spot“ prekybos zonos Lietuvoje atidarymas yra Europos Komisijos inicijuoto Baltijos valstybių elektros rinkų sujungimo plano (BEMIP) dalis.
Skaidrumas ir žingsnis energetinės nepriklausomybės link – tą Lietuvai reiškia pirmadienį šalyje startuosianti Šiaurės šalių elektros birža „Nord Pool Spot“. Bent jau taip aiškina biržos strategai ir Lietuvos specialistai. Tačiau gyventojai laukia ir materialios naudos – pigesnės elektros. Visgi, kol Lietuvos ir Švedijos nejungs elektros po vandeniu besidrieksiantis „NordBalt“ kabelis, apie pigesnę elektrą vargiai galime svajoti.
Kol kas smarkiai džiūgauti nėra ko – iš skandinavų perimsime tik jų taisykles, standartus ir reglamentus, tuo metu nuo elektros kainų Šiaurės šalyse dar nepriklausysime. Tačiau, tikimasi, tai truks neilgai.
Kas pasikeis prisijungus prie pirmosios tarptautinės elektros biržos? Šiuo metu energijos išteklių biržoje „Baltpool“ prekyba yra išankstinė: visi elektros energijos tiekimo sandoriai sudaromi prieš dieną, atskirai kiekvienai ateinančios paros valandai (Elspot modelis). Lietuvoje pradėjus veikti Šiaurės šalių elektros biržai, atsiras dar vienas prekybos elektra būdas – sandoriai galės būti sudaromi tos pačios dienos ateinančiai valandai (Elbas modelis).
„Mes tampame vakarietiškos sistemos dalimi. (...) Tai yra sąžiningumas ir skaidrumas“, – yra sakęs elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderys.
Taigi naujas prekybos modelis ir skandinaviški standartai. Kol kas tiek.
Kiek kainuos elektra?
Pernai „Nord Pool Spot“ biržos elektros apyvarta siekė 316 TWh, „Baltpool“ – 8 TWh. Palyginimui, 316 TWh elektos Oslui užtektų 40 metų.
Didmeninę elektros kainą, „Litgrid“ teigimu, lemia tokie veiksniai kaip gamybos kaina, jungtys su kitomis elektros sistemomis ir pan. Todėl birža ir atveria kelią didesnei Lietuvos elektros ir Šiaurės šalių elektros kainų koreliacijai, tiesa, Lietuva kol kas tebėra energetinė sala, nesujungta su Europa. Tik tuomet, kai 2015 metais bus baigtas tiesti ir veikti pradės „NordBalt“ elektros kabelis, galėsime tikėtis ir skandinaviškų elektros kainų. Tačiau garantijos, kad elektra tuomet pigs, tikrai nėra.
„Mes nesprendžiame, kokia bus elektros kaina. Tą padaro rinka. Paklausa ir pasiūla. Lietuvoje esate labai geroje situacijoje – galite pasigaminti beveik dvigubai daugiau elektros nei suvartojate per metus. Net jei Lietuva ir neturėtų jokių jungčių,visą reikalingą elektrą galėtų pasigaminti pati. Kodėl nesigamina? Todėl, kad pirkti yra pigiau“, – sakė „Nord Pool Spot“ pardavimų vadybininkas Hando Sutteris.
Su kiekviena elektros jungtimi, jo teigimu, tik didėja elektros pasirinkimas taigi ir galimybė nusipirkti pigiau.
 |
| NordPoolSpot biuras Osle |
Lietuvos indėlis
Šiaurės šalių elektros birža „Nord Pool Spot“ šiuo metu priklauso keturiems akcininkams – „Statnett“ (30 proc.), „Svenska Kraftnat“ (30 proc.), „Fingrid Oyj“ (20 proc.) ir „Energinet“ (20 proc.).
„Nord Pool Spot“ pardavimų vadybininkas Hando Sutteris sakė, kad „Litgrid“ taip pat ketina pirkti elektros biržos akcijų. Tiesa, kol kas dar vyksta diskusijos, todėl nėra aišku, nei kokia dalis biržos galėtų priklausyti „Litgrid“.
„Kad ir kokia dalis akcijų priklausys „Litgrid“, tai įtrauks kompaniją į elektros biržą ir jos vystymo procesą. Manome, kad tai yra labai gerai“, – sakė H.Sutteris.
Apie tai, kad „Litgrid“ derasi dėl dalyvavimo „Nord Pool Spot“ akciniame kapitale, patvirtino ir pati įmonė, tačiau jokių detalių taip pat neatskleidė.
„Tai užtikrins Lietuvos dalyvavimą „Nord Pool Spot“ valdyboje ir mūsų interesų atstovavimą, priimant strateginius sprendimus dėl rinkų integracijos ir plėtros“, – rašoma „Litgrid“ atsakyme 15min.lt.
Pirmadienį prekybą elektra Šiaurės šalių elektros biržoje pradės 28 Lietuvos įmonės. Naujokams bus suteikta nuolaidų – didelės įmonės vietoje įprastinio 15 tūkst. eurų metinio mokesčio turės mokėti 10 tūkst. eurų. Mažosios įmonės, kaip ir dabartiniai mažieji elektros rinkos dalyviai, metinio mokesčio nemokės, jiems reikės susimokėti tik atitinkamą dalį sumos nuo elektros vieneto kainos.
Metinis mokestis yra skiriamas „Nord Pool Spot“ bendrovės, kurioje dirba vos 62 žmonės, išlaikymui bei mokesčiams už prekybą elektra.
Elektros biržos operatoriui „Baltpool“ dalyviai metinio mokesčio nemokėjo – buvo taikomas tik apyvartos mokestis. Nuo 2012 m. vasario 1 dienos apyvartos mokestis yra lygus 0,035 euro už megavatvalandę.
Lietuva pernai elektros biržoje pirko 68 proc. elektros energijos.
„Baltpool“ elektros biržoje elektra prekiavo 32 dalyviai:
1.UAB „Vilniaus energija“
2.UAB Kauno termofikacijos elektrinė
3.AB „Panevėžio energija“
4.AB „Lifosa“
5.UAB „INTER RAO Lietuva“
6.AB „ORLEN Lietuva“
7.UAB „Enefit“
8.UAB „Latvenergo Prekyba“
9.UAB „Imlitex“
10.UAB „Fortis Energy“
11. UAB „Baltic Energy Partners“
12.UAB „Energijos kodas“
13.UAB „Prekybos namai Giro“
14. AB „Lietuvos energija“
15.UAB „Energijos tiekimas“
16. AB LITGRID
17.AB „Akmenės cementas“
18.AB LESTO
19.UAB „SBE Energy“
20. UAB „Alpiq Energija Lietuva“
21.UAB SKY ENERGY GROUP
22.UAB „Korelita“
23.UAB „Marisa“
24.UAB „EFT Lithuania“
25. UAB „Nordic Power Management“
26.UAB „DukEn Link „
27.EGL Nordic AS
28.UAB „Energo life“
29.UAB „Elektra visiems“
30.UAB „APIS BALTIJA“
31.UAB „ECO Energy Systems“
32.UAB „Elektros energijos prekyba“
