Metų pabaigoje – biržos apgultis
„GET Baltic“ dujų birža didžiausią apgultį pajuto praėjusių metų gruodį, nes pagal ilgalaikes sutartis dujas gaunančioms įmonėms metų pabaigoje jų ėmė trūkti arba susikaupė nepanaudoti dujų kiekiai. Pastarosios bendrovės ėmė siūlyti dujas per biržą, kad išvengtų sankcijų pagal sutarties punktą „Imk arba mokėk“.
„Pernai „GET Baltic“ biržoje buvo suprekiauta apie 60 mln. kubinių metrų dujų. Tuo tarpu gruodis buvo rekordinis – buvo dienų kai prekybos apimtys siekdavo 5 mln. kubinių metrų dujų – t.y. daugiau kaip trečdalis Lietuvai reikalingo paros kiekio žiemos mėnesiais. Akivaizdu, kad tokią apyvartą sąlygojo palankios dujų kainos“, – pastebėjo „GET Baltic“ generalinis direktorius Haroldas Nausėda.
Prekiauti dujomis galima ir „Baltpool“ biržoje, tačiau šią biržą labiau mėgsta biokuro pardavėjai. „Gamtinių dujų produktas į prekybą įtrauktas siekiant suteikti galimybę rinkos dalyviams jį pirkti ar parduoti nešališkoje ir skaidrioje prekybos aikštelėje, visiems dalyvaujant lygiomis teisėmis. Ar atsiras šio produkto prekybos „Baltpool“ biržoje poreikis – parodys laikas“, – teigė „Baltpool“ vadovė Laura Žalaitė.
Biržos instrumentas, net ir esant vienam dujų tiekimo šaltiniui, suteikia rinkos dalyviams daugiau lankstumo planuojant savo verslo procesus.
Padeda išvengti didelių nuostolių
Šiuo metu gamtinių dujų birža kartais vadinama antrine dujų rinka, nes perkama ir parduodama tai, ko nenusipirkta ar neišnaudota pagal ilgalaikes sutartis.
Bet kuriuo atveju, rinkos dalyviai sutinka, kad šis biržos instrumentas, net ir esant vienam dujų tiekimo šaltiniui, suteikia rinkos dalyviams daugiau lankstumo planuojant savo verslo procesus.
Pavyzdžiui, įmonei reikia remontuoti dujų katilą. Tai reiškia, kad jai keletą mėnesių dujų nereikės. Tai žinodama, įmonė gali teikti biržai pasiūlymą parduoti dujas ne tik einamai dienai, bet ir 60 dienų į priekį. Tokiu būdų išvengiama nuostolių – prievolės mokėti už užsakytas, bet nepanaudotas dujas (principas „Imk arba mokėk“).
„Šiuo metu „GET Baltic“ biržoje užsiregistravę 28 dalyviai, tarp jų visi 5 gamtinių dujų importuotojai, o visų biržos dalyvių suvartojamas-transportuojamas dujų kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. šalies suvartojimo. Tokią situaciją nulėmė natūralios priežastys – patrauklios dujų kainos bei palankios prekybos sąlygos biržoje.
Analizuodami Kainų komisijos duomenis ir „GET Baltic“ kainas, pastebėjome, kad dujos biržoje praėjusių metų paskutiniaisiais mėnesiais kainavo mažiau nei importuotojai vidutiniškai mokėjo išorės tiekėjui. Šie skaičiai yra geriausias patvirtinimas, kad mūsų pasirinktas modelis ir kryptis yra teisingi“, – kalbėjo H.Nausėda.
Kitąmet rinka taps visavertė
Kaip padėtis rinkoje keisis pradėjus veikti Klaipėdos SGD terminalui?
Pašnekovų teigimu, pradėjus veikti SGD terminalui, jau ir šiuo metu naujus teigiamus precedentus formuojanti rinka šoktels dar vienu dideliu laipteliu aukštyn – diversifikuotos rinkos link. O tai reiškia konkurencingas, mažesnes nei dabar kainas.
„Kol kas dar nėra žinomi svarbūs SGD tiekimo veiklos elementai: SGD kaina, tiekimo sąlygos, potencialus SGD tiekėjų skaičius, jų veiklos kryptis, komercinės veiklos koncepcija bei planuojami importuoti SGD kiekiai. Galimi įvairūs scenarijai: nuo kraštutinių, kur tam tikra šių kintamųjų kombinacija, įskaitant labai patrauklią dujų kainą bei pakankamai reikšmingą dujų kiekį, galėtų apversti viską aukštyn kojom, iki švelnesnių, kurie didelio perversmo neįneštų, tačiau neginčytinai užtikrintų tiekimo saugumą“ – prognozavo „GET Baltic“ vadovas.
Klaipėdos SGD terminalas turėtų pradėti veikti šių metų gruodžio 3 d.
