Per Klaipėdos suskystintų dujų terminalą (SGD) šiemet sausio – rugpjūčio mėnesiais buvo importuota daugiau nei per 2019 ir 2021 m. metus.
Terminalas veikė maksimaliu pajėgumu, o mėnesio faktinis dujų srautas iš terminalo siekė 95 proc. maksimalaus techninio pajėgumo, šie metai terminalui turėtų būti rekordiniai.
Tačiau intenstyvus ligšiolinis terminalo naudojimas dar nėra garantija dėl žiemos, teigia LEA ekspertai, kadangi rekordiniai metai Klaipėdos SGD terminalui nereiškia rekordinių metų Latvijos Inčukalnio dujų saugyklai, kurioje saugomos regionui reikalingos dujos.
„Pagal dabartinį dujų užpildymą matoma, kad iki šildymo sezono pradžios galime nepasiekti 60 proc.“, – per pristatymą sakė LEA Energetinio saugumo ir inovacijų centro vadovas Vytautas Budreika.
Šiuo metu dujomis yra užpildyta kiek daugiau nei 51 proc. Latvijoje esančios Inčukalnio saugyklos.
Klaipėdos SGD terminalas rugpjūtį buvo pagrindiniu dujų tiekėju, kurio net trečdalis dujų galiausiai nukeliavo į Lenkiją.
V.Budreika teigė, kad nepaisant šios aplinkybės, dujų Baltijos regione turėtų užtekti.
Lietuvos prognozuojamas dujų suvartojimas yra 6,6 TWh, o didžiausia dujų vartotoja „Achema“ energijos rugsėjį paskelbė laikinai stabdanti veiklą. LEA ekspertai įvertino, kad daliniu pajėgumu, t.y. vienu bloku veikianti „Achema“ suvartotų apie 2,3 TWh, tad bendras dujų poreikis žiemą neturėtų viršyti esamų pajėgumų.
Inčukalnio dabartinis užpildymas yra 12,3 TWh, o Klaipėdos SGD terminalo pajėgumai žiemą siekia 19,3 TWh – tai yra daugiau nei bendras energijos poreikis. Skaičiuojama, kad Lietuva, neskaitant „Achemos“, sunaudos 6,6 TWh energijos, o kitų šalių, besinaudojančių tiek Inčukalnio saugykla, tiek Klaipėdos SGD terminalu, poreikiams reikės 20,7 TWh energijos.
„Jeigu dar atsiranda terminalas Estijos ir Suomijos, situacija tampa žymiai lengvesnė“, – sakė V.Budreika.
Estija ir Suomija skuba užbaigti savų SGD terminalų infrastruktūrą, ketina nuomotis SGD laivą-saugyklą.
Tuo tarpu ES šalių dujų saugyklų užpildymas padidėjo nuo 69 proc. liepą iki 80 proc. rugpjūtį. Šiuo metu užpildymas siekia 84,3 proc.
„Pagal dabartines tendencijas, spalio mėnesį gali pasiekti netgi 100 proc.“, – sakė V.Budreika.
ES valstybės sunaudos 56 proc. mažiau rusiškų dujų ir nepasieks savo užsibrėžto tikslo suvartoti 2/3 rusiškų dujų mažiau, nei 2021 m.
Dujų rinkos dalyviai prognozuoja, kad ženklesnis dujų kainų kritimas prognozuojamas 2024 m., o į 2021 m. kainas (apie 40 eurų/MWh) grįžtume 2027 m.
Vis dėlto, pabrėžia V.Budreika, šios prognozės yra daromos atsižvelgiant į esamą padėtį, todėl gali kisti, priklausomai nuo aplinkybių.
„Tai yra rinkos dalyvių nuomonė, kuri dažnai būna paremta tos dienos, to meto aktualijomis“, – teigė specialistas.
