2022 m. gegužės 18 d. pristatytoje Europos Komisijos „REPowerEU“ iniciatyvoje numatyti siekiai, kaip sumažinti Europos Sąjungos (ES) priklausomybę nuo rusiškų dujų ir naftos importo, kuris karo Ukrainoje akivaizdoje yra naudojamas kaip ekonominis ir politinis ginklas.
Kovojant su kilusia energetikos kainų krize numatytas siekis paspartinti ES žaliąją pertvarką – diversifikuoti energijos tiekėjus ir gamybos šaltinius, didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį bei skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir taupymą.
„Džiaugiamės įsigaliojusiu „REPowerEU“ sprendimu, kuris padės visai Europai greičiau atsikratyti priklausomybės nuo rusiškos energijos importo. Lietuva šios iniciatyvos rėmuose iš ES gaus papildomus 194 milijonus eurų dotacijų – šias lėšas nukreipsime į šalies žaliąją energetiką.
Vyriausybė yra užsibrėžusi ambicingus tikslus, iki dešimtečio pabaigos iš atsinaujinančių išteklių pasigaminti visą Lietuvoje suvartojamą elektros energiją ir tapti elektrą eksportuojančia valstybe. Tam reikalingos reikšmingos investicijos“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Finansų ministerija šiuo metu atlieka „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymą, siekiant įtraukti į jį specialų „REPowerEU“ skyrių. Atnaujintame plane planuojama pasinaudoti papildomomis „REPowerEU“ iniciatyvos lėšomis bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės suteikiama skolinimosi galimybe ir į energetinę nepriklausomybę, atsinaujinančius energijos išteklius bei energetikos efektyvumą papildomai investuoti dar apie 1 mlrd. eurų.
Tarp galimų priemonių, skirtų skatinti Lietuvos žaliąją transformaciją, numatyta gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių energijos vystymas, energetikos infrastruktūros tinklų plėtra, energijos vartojimo efektyvumo pastatuose didinimas, pramonės dekarbonizavimas, parama netaršiam transportui ir kt.
Primename, kad 2022 m. gruodžio mėn. jau vyko viešoji konsultacija dėl „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymo naujomis investicijomis.
„Naujos kartos Lietuva“ planas yra parengtas atsižvelgiant į aštuonioliktosios Vyriausybės programą ir 2021–2030 m. Nacionalinį pažangos planą bei kitus nacionalinius strateginio planavimo dokumentus. Jame numatytos 2,225 mlrd. eurų vertės reformos ir investicijos į 7 sritis: žalioji pertvarka, skaitmenizacija, švietimas, sveikata, socialinė apsauga, inovacijos ir mokslas, viešojo sektoriaus pertvarka.
