Žmonės nori, kad tik kainos nekiltų
Tačiau energetinis saugumas suprantamas įvairiai. Apie tai praėjusią savaitę buvo diskutuojama Vilniaus universitete, kur savo įžvalgomis dalijosi Vytauto Didžiojo Universiteto mokslo prorektorius bei Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas profesorius Juozas Augutis.
Jaunųjų energetikų klubo surengtos paskaitos tema – „Lietuvos energetinis saugumas. Įvertinimas ir įtaką sprendimams“.
Energetinio saugumo sąvoką įvairių sričių specialistai ar visuomenės grupės suvokia vis kitaip. Vartotojai įsitikinę, energetinis saugumas – tai pastovios, nekylančios kainos. Politikai akcentuoja energijos tiekimo saugumą ir patikimų partnerių svarbą.
Energetikai energetinį saugumą įvardija taip: tai reiškinys, susijęs ne tik su kainų sfera, bet ir gebėjimas priešintis tiek vidiniams, tiek išoriniams sutrikimams.
Tuo tarpu energetikai energetinį saugumą įvardija taip: tai reiškinys, susijęs ne tik su kainų sfera, bet ir gebėjimas priešintis tiek vidiniams, tiek išoriniams sutrikimams, atsirandantiems dėl gamtos išdaigų, ekonominių, techninių bei geopolitinių ar sociopolitinių priežasčių.
Vienas naujausių Energetinio saugumo tyrimų centro atliktų viešosios nuomonės tyrimų rodo, kad buitiniai vartotojai Lietuvoje didžiausią grėsmę jaučia dėl elektros kainos augimo (91,2 proc.) ir galimo elektros tiekimo sutrikimo (86,3 proc.).
Lietuva atrodo blogiau nei Latvija ar Estija
Nuo pernai metų Lietuvoje atliekama energetinio saugumo apžvalga. Vertinimas vyksta dviem būdais: lygio nustatymu (sistemų aprašymas, skirtingų scenarijų šalims palyginimas) bei analize (grėsmių, trikdžių tyrimas), vadovaujantis indikatoriais.
Indikatoriais vadinami energijos tiekimo saugumo rodikliai, apimantys visas energetinio saugumo sritis, suskirstytas į kelis blokus, kurie savo ruožtu yra suskirstyti smulkiau.
Taip atrodo Energetinio saugumo indikatorių lentelė:
Techninis blokas |
Ekonominis blokas |
Geopolitinis blokas |
Sociopolitinis blokas |
---|---|---|---|
Techninių avarijų galimybė, energijos perdavimo tinklų patikimumas |
Energijos žaliavų kainos bei gamybos kaštai |
Energijos ir kuro importo diversifikavimas |
Vidutinės gyventojų pajamų dalies, skiriamos energetikai, dydis |
Energijos paskirstymo tinklų patikimumas |
Energijos ir kuro tiekimo sutartys |
Energijos ir kuro šalių tiekėjų politinės rizikos |
Šalies įsipareigojimų dėl atsinaujinančių energijos šaltinių vykdymas |
Tinklų pralaidumo ir Rezervų pakankamumas |
Energijos transportavimo kaštai |
Šalių, investavusių į energetikos infrastruktūrą, politinės rizikos |
Šalies įsipareigojimų dėl energijos taupymo vykdymas |
Energijos generatorių patikimumas |
Rinkų atvirumas |
Gyventojų požiūris į branduolinę energetiką |
Visi aspektai yra vertinami procentais. Koks turėtų būti lygis, kad valstybė būtų energetiškai saugi? Jei pasiekiama virš 66 proc., galima drąsiai teigti, kad valstybė yra saugi. Lietuvoje geriausias yra techninis blokas, kuris maždaug 20 proc. lenkia ekonominį ir apie 10 proc. sociopolitinį blokus. Taip pat gerai išvystyti tinklai, nėra blackout‘ų – nenumatyto, staigaus visos elektros sistemos išsijungimo.
Baltijos šalių kontekste Lietuva atrodo prasčiausiai – ji yra prieškritinės būsenos. 2008-2012 metais Latvijos ir Estijos energetinio saugumo lygis pakilo iki 61,5 proc. bei 66,2 proc. atitinkamai, o Lietuvos krito nuo 54,1 proc. iki 51,2 proc. Kodėl taip nutiko?
Latvija daug elektros energijos pasigamina iš savų vandens telkinių. Tuo tarpu Estija elektros energijos pagamina daugiau nei pačiai valstybei reikia, todėl dalį jos eksportuoja. Lietuvos smukimą žemyn lėmė vis senstanti generavimo technika, o žemiausias saugumo lygis buvo užfiksuotas 2010 metais po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo.
5 plėtros scenarijai ir Lietuvos saugumas
Energetinio saugumo tyrimų centras sumodeliavo ne vieną elektros energijos plėtros scenarijų iki 2030 metų. Jie pateikti lentelėje:
* Scenarijus SC1 – didinama tik atsinaujinančių energijos šaltinių dalis, o iki 2025 m. pilnai sustabdoma Lietuvos elektrinės senieji blokai. Lietuvos elektros poreikis tenkinamas importu.
* Scenarijus SC2 – naujos atominės elektrinės scenarijus. 2023 m. įvedamas 1350 MW galios naujas blokas. Lietuvai proporcingai atiteka 657 MW dalis. Likusį elektros poreikį dengia importas.
* Scenarijus SC3 – sparti atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) raida. Dirbtinai spartinamas AEI įvedimas, daugiausia plėtojant vėjo ir biokogeneracines jėgaines. Sparčios AEI plėtros atveju bendra vėjo ir biokogeneracinių elektrinių galia 2025 m. pasiekia apie 1600 MW, o šiluminių apie 3000 MW. Didėjant vėjo elektros galingumams didėja rezervų poreikis, kuris dar labiau didina elektros kainas. Didėja vienos technologijos dalis energijos balanse. Didėja monopolijų grėsmė biokuro rinkoje ir visa tai mažina energetinį saugumą. Įvykdžius tokios plėtros planus 2025 m. energetinio saugumo koeficientas jau bus nukritęs iki 0,67 ir tai grąžintų Lietuvą į maždaug 2010 m. situaciją.
* Scenarijus SC4 – elektros gamyba gamtinėmis dujomis. Lietuvos elektrinės senieji blokai keičiami dviem naujais kombinuoto ciklo 450 MW galios dujų blokais 2018 ir 2024 metais.
* Scenarijus SC5 yra apjungtas. Po Lietuvos elektrinės dalies blokų uždarymo 2018 m. jie konpensuojami AEI ir kombinuoto ciklo dujų blokais, o 2023, uždarius likusius senuosius blokus įvedama į eksploataciją nauja AE.
Visuomenei trūksta patikimų žinių
2013 m. surengta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa „Visuomenės požiūris į energetinį saugumą“, kurią atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Analizuojant duomenis, buvo pastebėta, kad valdininkų ir politikų elgesį žmonės vertina blogai arba labai blogai – taip mano apie 50 proc..
Tačiau požiūris į energetikos sektoriaus mokslininkus ir atstovus yra teigiamas – 58 proc. atsiliepė gerai ar net labai gerai.
Tuo tarpu paklausti, ką mano apie VAE saugumą, 36 proc. respondentų negalėjo atsakyti. Ir tai ne vienintelis klausimas, į kurį žmonės atsakė neužtikrintai. Galima teigti, kad Lietuvoje vyrauja mažas domėjimasis energetika, jos saugumu, todėl būtina didinti informacijos sklaidą bei mažinti energetinį neraštingumą.