„Tai vienas svarbus žingsnis šiame projekte. Dabar dalykai vyks greičiau, aiškiau ir paprasčiau. Ši jėgainė padės išspręsti tris problemas: pirma – atliekų tvarkymą, antra – generuos šilumos mažesnę kainą ir trečia – pagaminsime lietuviškos elektros energijos“, – spaudos konferencijoje prieš sutarčių pasirašymą sakė „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas.
Anot jo, naujoji jėgainė šilumą turėtų gaminti 2018-2019 metų šildymo sezono pradžioje.
Premjeras Algirdas Butkevičius kalbėjo, jog tai vienas svarbiausių Lietuvos energetikos projektų.
„Projekto kelias buvo sunkus ir buvo daug kliūčių, kad jis būtų gyvybingas. Buvo daug ginčų ir diskusijų. (...) Elektros energijos čia bus pagaminta 25 proc. visos Lietuvoje pagaminamos elektros ir apie 50proc. Vilniui reikalingos šilumos. Svarbu, kad naudosime biokurą ir deginsime atliekas. Makroekonominiu lygiu šis projektas Lietuvai yra labai svarbus“, – tvirtino premjeras.
D.Misiūnas po sutarčių pasirašymo teigė, kad jėgainės statybos darbai turėtų prasidėti 2017 metų pradžioje.
„Jau kai kas yra padaryta – yra išvalytas sklypas, kai kurie čia buvę pastatai nugriauti, kai kurios komunikacijos iškeltos. Statybos darbai turėtų prasidėti 2017 metų pradžioje, o 2018 metų pabaigoje turėtų būti patiekta pirmoji energija. Tai nereiškia, kad bus užbaigtas projektas. Mes jau tieksime energiją, o dar reikės kelių mėnesių visam projekto užbaigimui“, – BNS sakė D.Misiūnas.
Jo teigimu, nepaisanti to, kad projekto finansavimas yra užtikrintas, „Lietuvos energija“ vėliau ketina toliau ieškoti partnerio – finansinio investuotojo.
„Partneris nusipirktų akcijų iki 49proc. Tiesiog nuo pat pradžių mes buvome nusprendę, kad tai bus projektas su privačiu partneriu ir laikomės savo plano“, – kalbėjo D.Misiūnas.
Projektui 150 mln. eurų paramą neseniai suteik Europos Komisija (EK), o Europos investicijų bankas (EIB) statyboms suteiks 190 mln. eurų paskolą – ji bus skirta iš Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), dar vadinamo Junkerio planu. Dar apie 10 proc. lėšų jegainei skirs pati „Lietuvos energija“.
Tokios pat jėgainės Kaune projektas įgyvendinamas kartu su Suomijos koncerno „Fortum“ antrine įmone „Fortum Heat Lietuva“.
Vienos iš Vilniaus projektų rangovių Vokietijos koncerno „Steinmuller Babcock Environment“ vykdomasis direktorius Gertas Riemenschneideris (Gertas Rymenšnaideris) kalbėjo, jog projektas koncernui nebus per daug sudėtingas.
„Mes nematome jokių problemų šiame projekte. Mes jau pastatėme vieną jėgainę Klaipėdoje prieš keletą metų ir gavome daug patirties, dirbant su vietos įmonėmis, todėl mes nematome problemų, realizuojant šį projektą“, – BNS teigė G.Riemenschneideris.
„Kauno dujotiekio statybos“ vadovas Petras Sabalys BNS teigė, jog bendrovė bus atsakinga už kogeneracinės jėgainės projekto infrastruktūrą.
„Kontraktas yra didžiulis ir mums tokio masto – pirmas. Jis su didelėmis baudomis ir atsakomybėmis. Manome, kad bendromis pastangomis tikrai viską pastatysime. „Steinmuller Babcock Environment“ tieks katilus ir technologiją, o mes su „Budimex“ viską surinksime ir montuosime“, – teigė P.Sabalys.
Pasirašant sutartis, 6 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai surengė nedidelę protesto akciją prieš jėgainės statybą. Lazdynų rinkimų apygardoje kandidatuojantis LVŽS narys Vytautas Bakas sakė, jog maždaug 150 tūkst. Vilniaus gyventojų prieštarauja jėgainės statyboms.
„Mes kalbame apie sveikatą gyventojų. Toks objektas turėtų būti statomas šiek tiek toliau nuo gyvenamųjų namų. Aš remiuosi profesionaliai atlikta sociologine apklausa, kuri rodo, jog šiukšlių deginimui čia prieštarauja dauguma gyventojų iš Lazdynų, Vilkpėdės, Pilaitės ir Karoliniškių rajonų“, – BNS tvirtino V.Bakas. Jis ir atliko Lazdynų gyventojų apklausą, rašoma sąjungos pranešime spaudai.
Jo teigimu, Lazdynų gyventojai labiausiai bijo smarvės, užterštumo, kad dėl nuodingų dujų didėja rizika susirgti, sunyks kraštovaizdis ir nuvertės jų turtas.
Seimo narė, LVŽS atstovė Rima Baškienė kartu su Valerijumi Simuliku ir Povilu Urbšiu įregistravo Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, pagal kurias atliekų deginimo gamyklos ir kiti panašūs objektai galėtų būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamųjų vietovių.
Vilniaus jėgainės komunalinių atliekų deginimo dalįir bendras inžinerines sistemas už 178,29 mln. eurų įrengs Vokietijos koncernas „Steinmuller Babcock Environment“ kartu su didžiausia Lenkijos inžinerinių ir infrastruktūros objektų statybų grupe „Budimex“ ir Lietuvos dujotiekių statybos bendrove „Kauno dujotiekio statyba“, o Lenkijos energetikos objektų statytoja „Rafako“ už 149,65 mln. įrengs biokuro deginimo įrenginius ir tiekimo infrastruktūrą.
Jėgainėje bus deginamos komunalinės atliekos ir biokuras. Pirmojo įrenginio elektros gamybos galia sieks 18 megavatų (MW), o šilumos – 53 MW, antrojo – atitinkamai 70 MW ir 174 MW.
