„Tai nauja elektrinė, kuri atidaro naują puslapį energetikos ir Vilniaus istorijoje. Dabar yra tas etapas, kai prasideda tikrasis darbas“, – simbolinės kapsulės įkasimo ceremonijoje Energetikos muziejuje pirmadienį kalbėjo „Lietuvos energijos“ vadovas Darius Maikštėnas.
Kapsulė vėliau nuskraidinta bepiločiu orlaiviu iki jėgainės statybų aikštelės šalia trečiosios termofikacinės jėgainės prie Gariūnų turgavietės.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius tvirtino, jog vilniečiai į šį projektą žiūri dviprasmiškai, todėl ekologijos reikalavimai jėgainei bus aukšti.
„Vilniečių jausmai dėl jos yra dviprasmiški. Reikia energijos šaltinio ir atsikratyti atliekomis, kita vertus, gyventojai nerimauja dėl ekologijos. Pakartoju savo įsipareigojimą, kad ekologiniai standartai bus aukščiausio lygio ir jie nebus mažinami jokiu būdu“, – teigė meras.
88 megavatų (MW) elektros ir 227 MW šilumos galios jėgainės projektą įgyvendina „Lietuvos energija“, tačiau ateityje iki 5 proc. įmonės „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ akcijų galės įsigyti sostinės savivaldybės valdomi Vilniaus šilumos tinklai (VŠT).
R. Šimašius žurnalistams tvirtino, jog savivaldybė dar nėra apsisprendusi, ar pirks iki 5 proc. akcijų.
„Tų 5 proc. įsigijimo galimybė buvo išsiderėta ilgų ir galbūt varginančių derybų eigoje. Ar tuo bus pasinaudota, nes tai yra miesto teisė, dar šiandien atsakyti yra per anksti, nes dar yra vertinimo aspektai, nuo ko ir kaip skaičiuojamos vertės. Šiandien sprendimo, ar išpirkti, nėra, rytoj jo turbūt irgi nebus, o teisę apsispręsti pasiliekame vėliau. Mes nesame spaudžiami jokiais terminais“, – kalbėjo Vilniaus meras.
Pastarosios įmonės vadovas Mantas Burokas tvirtino, jog naujoji jėgainė pakeis miesto šildymo sistemą.
„Tas projektas savo mastu turės didelę įtaką tiek vartotojams – vilniečiams, tiek ir mums – centrinės šildymo sistemos operatoriui. Kartu su projektu ateina ir pokyčiai, prie kurių teks prisitaikyti visiems. Mums reikės didelį objektą adaptuoti prie sistemos“, – tvirtino M.Burokas.
Skaičiuojama, kad pastačius jėgainę vilniečiai už atliekų tvarkymą kasmet mokės 10 mln. eurų mažiau, be to, jie kasmet sutaupytų iki 13 mln. eurų išlaidų šilumai, o jos pagamintos šilumos kaina būtų apie 19–20 eurų už megavatvalandę (MWh), arba 35 proc. mažesnė nei 2016 metais (apie 30 eurų už MWh).
190 mln. eurų paskolą jėgainės statyboms yra skyręs Europos investicijų bankas (EIB), dar 153 mln. eurų paramą suteikė Europos Komisija (EK).
Jėgainėje bus įdiegti šiuolaikiniai dūmų valymo įrenginiai, dėl kurių CO2 išmetimai sumažėtų apie 436 tūkst. tonų per metus, o ekonomine išraiška tai siektų apie 17 mln. eurų per metus.
Jėgainės atliekų deginimo ir bendrus technologinius įrenginius už 178,29 mln. eurų statys Vokietijos įmonės „Steinmuller Babcock Environment“ ir Lenkijos statybų grupės „Budimex“ konsorciumas. Biokuro deginimo įrenginius už 149,65 mln. eurų įrengs Lenkijos energetikos objektų statytoja „Rafako“.
„Lietuvos energija“ kartu su Suomijos kapitalo bendrove „Fortum Heat“ šiuo metu jau stato 150 mln. eurų vertės Kauno kogeneracinę jėgainę.
