BNS kalbinti trijų Baltijos valstybių ekspertai teigia, kad SGD terminalas sukuria prielaidą vieningai trijų valstybių rinkai, tačiau reikės palaukti, kol Latvija įgyvendins trečiąjį ES energetikos paketą ir liberalizuos rinką.
Laukia Latvijos sprendimų
Ekspertų nuomone, tam rinkos užuomazgos šiuo metu jau egzistuoja – pavyzdžiui, viena Estijos bendrovė jau perka dujas iš Lietuvos, tačiau realiai dujų iš Klaipėdos SGD terminalo bus galima įsigyti, kai Latvija supaprastins trečiųjų šalių priėjimą prie tinklų. Jie taip pat neatmeta galimybės, kad Latvija ir Estija galėtų gauti naudos iš SGD terminalo ir derybose su Rusijos „Gazprom“.
Latvijos viešosios politikos centro „Providus“ energetikos politikos tyrėjas Reinis Aboltinas BNS teigė, kad Lietuva iš esmės savo darbą padarė – panaikino fizinę Baltijos šalių izoliaciją. Šiuo atžvilgiu liko tik praplėsti Klaipėdos-Kuršėnų dujų jungties pajėgumą. Tačiau, anot eksperto, problema lieka Latvijos politinė valia, kuriant bendrą liberalizuotą dujų rinką.
„Žinoma, kitas dalykas yra politiniai signalai, kurie buvo visiškai neteisingi ir priešingi pačiai dujų rinkos liberalizavimo Latvijoje idėjai. Turiu omenyje energetikos įstatymo pataisas ir „Latvijas gaze“ bandymus daryti įtaką vyriausybės ir politikų sprendimų priėmimui. Visa tai rodo, kad Latvijos valdžios institucijų atstovai ir politikai daug kalba apie energetinę nepriklausomybę, bet praktiškai jie elgiasi priešingai“, – BNS teigė R.Aboltinas.
Nors ir turiu patikimų šaltinių Ekonomikos ministerijoje, deja, negaliu patvirtinti, kad yra energetikos įstatymo pataisų projektas, kuris atvertų dujų rinką ir atskirtų „Latvijas gaze“ iki 2017 metų balandžio.
„Štai kodėl aš sakyčiau, kad SGD terminalas gali turėti didžiulę įtaką visoms trims Baltijos šalims, bet yra tam tikrų trūkumų, su kuriais turime susitvarkyti prieš teigiant, kad infrastruktūra gali funkcionuoti pagal visą savo potencialą“, – pridūrė jis.
Gali keisti įstatymus
R.Aboltino teigimu, sklando gandai, kad Latvijos Ekonomikos ministerija ruošia energetikos įstatymo pataisas, kurios iš esmės liberalizuotų rinką ir panaikintų ankstesnius politikų sprendimus, kurie, jo nuomone, liberalizavimą atidėjo. Tačiau naujų pataisų projektų kol kas nematyti.
„Nors ir turiu patikimų šaltinių Ekonomikos ministerijoje, deja, negaliu patvirtinti, kad yra energetikos įstatymo pataisų projektas, kuris atvertų dujų rinką ir atskirtų „Latvijas gaze“ iki 2017 metų balandžio. Svarbu Baltijos šalių partneriams ir ypač Lietuvai parodyti gerą valią ir norą liberalizuoti dujų rinką“, – BNS tikino Latvijos ekspertas.
Pasak jo, gandai, kad įstatymai keisis ir neaiškus teisinis reguliavimas galėjo būti viena priežasčių, kodėl Lietuvos bendrovės „Lietuvos energija“ ir „Epso-G“ paprašė Vokietijos E.ON pusmečiui pratęsti „Latvijas gaze“ akcijų pardavimo procesą.
Reikia trečiojo paketo
R.Aboltinas teigė, kad pagal dabartinius įstatymus realus rinkos liberalizavimas bus tik 2017 metais, įgyvendinus trečiąjį energetikos paketą, tačiau „Latvijas gaze“ licencijos jau dabar suteikia galimybę prie dujų tinklų prieiti trečiosioms šalims.
„Mano nuomone, „Latvijas gaze“ išduotos komercinės veiklos licencijos jau numato trečiųjų šalių prieigą prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ir dujų saugyklos. Šiuo metu tarp kelių ekspertų vyksta debatai, kad turime laukti, kol mūsų nacionalinis operatorius „Latvenergo“ pateiks „Latvijas gaze“ prašymą įsigyti gamtines dujas iš kito pardavėjo, ir tai būtų svarbus etapas, parodant, kad trečiosioms šalims turi būti suteikta prieiga“, – aiškino „Providus“ atstovas.
Jis teigė manąs, kad Latvija gali gauti naudos iš SGD terminalo derybose su „Gazprom“, tačiau tik jei pati „Latvijas gaze“ bus suinteresuota derėtis.
„Aš manau, kad poveikis yra politinis – tai yra atsiranda galimybė, neaišku, ar jie patys galės naudotis. Jie ir patys negali atsakyti, nes Latvijoje paketas neįgyvendintas, „Latvijas gaze“ garantuos dujų transportavimą į Estiją, šiandien dar atsakymo neturim. Juo labiau, pralaidumas Latvijos-Lietuvos pasienyje dar neišplėstas“, – kalbėjo R.Aboltinšas.
Buvęs ministras – skeptiškas
Buvęs Lietuvos energetikos ministras, dabar – nepriklausomas konsultantas Arvydas Sekmokas taip pat mano, kad Baltijos šalys gali išnaudoti SGD terminalą derybose su „Gazprom“. Pasak jo, bendros rinkos formavimuisi reikia laiko, be to, būtina „kalbėti vienu balsu“.
„Aš tą matyčiau, priklausomai nuo to, kiek pavyktų įgyvendinti derybas vienu balsu. Tos derybos vienu balsu bent jau leistų mūsų terminalą naudoti kaip spaudimo priemonę. Jeigu derybininkai sakytų, kad štai, jūsų kaina ir štai dujų, tiekiamų per terminalą, kaina, tada ta galimybė būtų didesnė“, – aiškino A.Sekmokas.
A.Sekmokas bendrą Baltijos šalių dujų rinką vertina skeptiškai. Pasak jo, bent jau kol kas sunku prognozuoti, ar artimiausiu metu Latvija ir Estija susidomės SGD pirkimu iš Klaipėdos terminalo.
Anot jo, neaiškus trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas Latvijoje bei vartotojų dujų atsargos Inčukalnio saugykloje neleidžia daryti prielaidų, kad dujos bus perkamos iš Lietuvos.
„540 mln. kubų privalomas dujų kiekis yra, o visa kita yra neplati galimybė. Jeigu vieną dujovežį užsakytų bendrai vartotojai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, tai jau būtų didelis žingsnis bendros rinkos link“, – BNS sakė A.Sekmokas.
A.Sekmokas spėjo, kad dujų įsigyti iš Lietuvos gali siekti Estijos bendrovė „Alexela Group“, tačiau patvirtintos informacijos apie tai jis teigė neturintis.
Estai jau perka
Jau dabar tranzitas iš Lietuvos per Latviją į Estiją yra įmanomas, nors sąlygos nėra palankios. Žinoma, Latvijos dujų rinkos atvėrimas ir skaidrus trečiųjų šalių prieigos taisyklių nustatymas būtų labai sveikintinas, – teigė Estijos atstovas.
„Eesti Energia“ reguliavimo santykių vadovas Andresas Troppas patvirtino, kad šiuo metu bent viena Estijos įmonė perka dujas iš SGD terminalo, nors ir nedideliais kiekiais.
„Žinau bent vieną Estijos bendrovę, kuri jau šiandien perka dujas iš Lietuvos. Kiekiai, kuriais šiuo metu prekiaujama, yra maži, nes regioninė dujų rinka yra labai jauna ir yra įvairių klausimų, kuriuos reikia išspręsti prieš tarpvalstybinei prekybai tampant aktyvesnei. Tikimės, kad netrukus Baltijos šalys galės išnaudoti visą Klaipėdos SGD terminalo potencialą“, – BNS teigė A.Troppas.
Anot jo, nors dujų tranzitas iš Lietuvos į Estiją jau dabar įmanomas, tačiau padėtį palengvintų skaidri trečiųjų šalių prieiga prie Latvijos dujų tinklų.
„Jau dabar tranzitas iš Lietuvos per Latviją į Estiją yra įmanomas, nors sąlygos nėra palankios. Žinoma, Latvijos dujų rinkos atvėrimas ir skaidrus trečiųjų šalių prieigos taisyklių nustatymas būtų labai sveikintinas“, – teigė Estijos atstovas.
Lietuva tikisi, kad terminalas taps regioniniu ir dujomis aprūpins Estiją ir Latviją, o vėliau, iki 2019 metų nutiesus dujotiekį į Lenkiją, juo būtų galima dujas iš SGD terminalo tiekti Lenkijai ar kitoms Europos valstybėms.
SGD terminalas oficialiai pradeda veikti gruodžio 3-iąją, o realiai dujas tiekti pradės nuo sausio. Pirmaisiais metais terminalo pajėgumas sieks iki 1 mlrd. kubų, vėliau – apie 4 mlrd. kubų. Pagal „Litgas“ ir Norvegijos „Statoil“ sutartį, penkerius metus Lietuvai kasmet bus tiekiama 540 mln. kubų dujų, o jei bus poreikis, „Litgas“ dujas pirks pagal neįpareigojančias sutartis.
