Iš viso Lietuvoje išskirti 1193 vandens telkiniai: 826 upės (įskaitant ir kanalus), 361 ežerai (įskaitant tvenkinius ir karjerus), 4 tarpiniai vandens telkiniai (Kuršių marios, Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zona), 2 priekrantės vandens telkiniai (teritoriniai vandenys 1 jūrmylės atstumu nuo kranto).
Vandens telkiniai vertinami pagal ekologinę ir cheminę būklę. Ekologinės būklės analizė apima fizikinius-cheminius, biologinius ir hidromorfologinius kokybės elementus. Cheminė būklė analizuojama pagal 45 pavojingas medžiagas ir medžiagų grupes.
Lietuvoje gerą cheminę būklę atitinka 36 proc. paviršinių vandens telkinių, o neatitinka – 64 proc.
Lietuvoje gerą cheminę būklę atitinka 36 proc. paviršinių vandens telkinių, o neatitinka – 64 proc.
Pagal pastarųjų 6 metų duomenis tik 0,3 proc. visų paviršinių vandens telkinių atitinka labai gerą ekologinę būklę, 36 proc. – gerą, 46,7 proc. – vidutinę, 14 proc. – blogą ir 3 proc. – labai blogą ekologinę būklę.
Vandenų telkinių taršos priežastys – įvairios
Pagrindiniai poveikiai, neleidžiantys pasiekti vandens telkinių geros ekologinės būklės – pasklidoji tarša ir hidromorfologiniai vandens telkinių pakeitimai. Lietuvos vandens telkinius neigiamai veikia sutelktoji, tarpvalstybinė, istorinė tarša ir tarša patenkanti iš oro su tolimosiomis pernašomis.
Labiausiai vandens telkinių būklę neigiamai veikia pasklidoji tarša, daugiausia susidaranti dėl žemės ūkio veiklos (41 proc. reikšmingai paveiktų telkinių). Pasklidąją žemės ūkio taršą sudaro į dirvožemį su gyvulių mėšlu ir mineralinėmis trąšomis patenkančių junginių (daugiausiai azoto ir fosforo) išplovos į vandens telkinius, kai vyksta ypač nesubalansuotas tręšimas. Pasklidoji tarša taip pat patenka iš prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų neprijungtų namų ūkių (2 proc. reikšmingai paveiktų telkinių).
28 proc. vandens telkinių reikšmingai paveikti dėl upių vagų pakeitimų ir hidroelektrinių veiklos, kuri daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei, formuoja skurdžią ir menkavertę vandens pakrančių augmeniją. Ypač reikšmingą neigiamą poveikį daro užtvankos pagrindiniuose žuvų migracijos koridoriuose, kuriais žuvys negali pasiekti nerštaviečių.
Situaciją gali pagerinti švelniosios renatūralizacijos priemonės – tai sraunumų, užutekių, duburių ir slenksčių suformavimas upės vagoje, jos skerspjūvio pakeitimai.
Tam naudojamos natūralios gamtinės medžiagos, tokios kaip akmenys, gargždas, mediena. Upių atstatymo projektai panaudojus įvairias renatūralizacijos priemones plačiai įgyvendinti Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose. Teigiami upių ekologinės būklės pokyčiai rodo, kad renatūralizacija – vienas iš geriausių būdų atkurti upių gerą ekologinę būklę.
Antrinė (vadinamoji istorinė) vandens telkinių tarša vyksta dėl ilgalaikės praeities taršos (10 proc. reikšmingai paveiktų telkinių), kuri pasireiškia ir tada, kai tiesioginės taršos nebėra. Vandens telkinių būklę veikia ir sutelktoji tarša – miestų ir gyvenviečių nuotekų, pramonės įmonių, žuvininkystės ūkių, paviršinių nuotekų tarša (11 proc. reikšmingai paveiktų vandens telkinių). Paskutiniais dešimtmečiais sutelktoji tarša mažėja dėl didelių investicijų statant naujus ir rekonstruojant esamus miestų nuotekų valymo įrenginius.
Reikšmingą neigiamą poveikį vandens telkiniams daro iš kaimyninių šalių patenkantys teršalai.
Reikšmingą neigiamą poveikį vandens telkiniams daro iš kaimyninių šalių patenkantys teršalai – Baltarusijos (daugiausia Nemunu ir Nerimi), Rusijos Federacijos Kaliningrado srities (daugiausia Nemunu ir Kuršių mariomis) – šie telkiniai neatitinka geros būklės kriterijų. Geros būklės kriterijų neatitinka ir Baltijos jūra, kurią supa 9 valstybės (Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rusija, Švedija).
Susipažinti su išsamia Lietuvos vandenų būklės analize galima - čia
Interaktyviuose žemėlapiuose – naujausia informacija apie Lietuvos gėlųjų vandenų būklę
Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centro Vandenų būklės vertinimo skyrius parengė du interaktyvius žemėlapius, kuriuose surinkti duomenys apie 2022 m. upių, ežerų ir tvenkinių vandens kokybę. Pirmajame skelbiami duomenys apie upių, antrajame – ežerų ir tvenkinių kokybę.
Vandens kokybė pagal skirtingus rodiklius vertinama skalėje nuo labai geros iki labai blogos. Šie žemėlapiai padės visuomenei sužinoti kokia yra vandens telkinių kokybė, taip pat tai gera informacija priimti sprendimus planuojantiems ar vykdantiems ūkines veiklas. Su žemėlapiais galima susipažinti čia.
