Lapkričio pabaigoje Vilniuje vyks trečiasis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Jo metu gali būti pasirašyta ES ir Ukrainos Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis, turinti politinę reikšmę, taip pat numatanti kliūčių prekyboje pašalinimą, įstatymų harmonizavimą pagal ES teisę.
Manoma, kad tai yra viena pagrindinių Rusijos prekybos karo priežasčių. Griežtas automobilių tikrinimas ir pieno produktų embargas yra tik kelios galimos Lietuvos spaudimo priemonės.
Kur kas galingesnis ginklas – gamtinės dujos. Lietuva neturi kito gamtinių dujų tiekėjo, tik „Gazprom“. Šalyje nėra jokių dujų atsargų ir galimybės greitai atsigabenti dujų. Todėl gamtinių dujų tiekimo sustabdymas galėtų pakeisti Lietuvos toną derantis su Rusija.
Tokiam scenarijui precedentų jau yra.
Karai su Ukraina
Ukraina, kaip ir Lietuva, yra smarkiai priklausoma nuo rusiškų dujų. Todėl nesutarimai su „Gazprom“ daro įtaką visai šaliai.
Pirmą kartą Rusija dujas Ukrainai užsuko 2006 metais. Tada Ukraina nesutiko su gamtinių dujų kaina. Incidentas siejamas su valdžios pasikeitimu Ukrainoje – 2005 metais, po oranžinės revoliucijos, prorusišką Leonidą Kučmą prezidento poste pakeitė provakarietiškas Viktoras Juščenka.
Antrą kartą rusiškų dujų kraneliai Ukrainai užsukti buvo 2009 metų sausį. 2008 metais Ukraina užginčijo tiekiamų dujų kainą, Rusija vėliau kaltino Ukrainą dujų vogimu. Manoma, kad šis atvejis taip pat turėjo politinį kontekstą – kai kurie analitikai įžvelgė Rusijos norą susilpninti Ukrainos vyriausybę ir rasti ten daugiau prorusiškų sąjungininkų.
Rusijai nutraukus dujų tiekimą, kentėjo ne tik į Ukraina. Didelė dalis rusiškų dujų Europą pasiekia per Ukrainą, todėl jų pradėjo trūkti ir Vengrijai, Serbijai, Makedonijai, Kroatijai, Bulgarijai, Turkijai, Bosnijai ir Graikijai. Taip pat mažiau dujų gavo Italija, Lenkija, Prancūzija, Čekija, Austrija, Slovakija ir Slovėnija.
Ar Lietuva gali likti be dujų?
Asociacijos sutarties su Ukraina pasirašymas yra tik viena galimų Rusijos spaudimo priežasčių. Šiuo metu taip pat vyksta svarbios Lietuvos ir „Gazprom“ derybos.
Rusija gali siekti parodyti, kad be rusiškų dujų Lietuva būtų paralyžiuota, ir taip primesti savo derybų dėl gamtinių dujų kainos baigtį.
Politiškai tai būtų gerokai didesnis skandalas nei dujų tiekimo sustabdymas Ukrainai. Bet maža ko gali tikėtis iš Rusijos, – sakė E.Gentvilas.
Parlamentaro Eugenijaus Gentvilo teigimu, dujų tiekimo Lietuvai sustabdymas nėra siurrealistinis scenarijus.
„Tokių atvejų yra buvę, ir tai buvo susiję su Ukraina. Todėl jūsų klausimas, sakyčiau, yra politiškai ir ekonomiškai korektiškas. Tai yra galimas variantas“, – sakė parlamentaras.
Jis pabrėžė, kad dujų tiekimo sustabdymas Lietuvai skirtųsi nuo Ukrainos atvejo. Svarbu, kad Ukraina nėra Europos Sąjungos narė, tuo metu ginčai su Lietuva reikštų ginčus ir su Europos Sąjunga.
„Politiškai tai būtų gerokai didesnis skandalas nei dujų tiekimo sustabdymas Ukrainai. Bet maža ko gali tikėtis iš Rusijos“, – sakė E.Gentvilas.
Rusiją pristabdyti gali ir faktas, kad be dujų tuomet liktų ir Kaliningradas, dujas gaunantis per Lietuvą.
Rusija nieko nedaro atsitiktinai
„Teoriškai ir netgi praktiškai viskas įmanoma“, – apie tai, ar Rusija galėtų sustabdyti gamtinių dujų tiekimą, 15min.lt sakė Geopolitinių studijų centro direktorė Greta Tučkutė.
Tačiau, pasak jos, pagrindinis to motyvas greičiausiai būtų ne Asociacijos sutarties su Ukraina pasirašymas Vilniuje.
„Viršūnių susitikimas yra labai svarbus politinis įvykis, bet Lietuva, nors ir svarbi veikėja, nes mes būsime šeimininkai šio įvykio, nėra vienintelė šalis, kuri lemia vienokį ar kitokį Ukrainos politinį apsisprendimą. Mūsų vienų kaltinti, kad Ukraina apsisprendžia kaip demokratinė valstybė priimti vienokį ar kitokį sprendimą, negalima. Rusijai tai negalėtų būti rimtas pretekstas imtis tokių ekonominių veiksmų“, – sakė G.Tučkutė.
Daug svarbesnė yra Lietuvos pozicija Stokholmo arbitražo, Trečiojo energetikos paketo klausimu.
„Didžiausias akcentas, mano akimis, būtų dedamas ant Lietuvos ir Rusijos ginčo Stokholmo arbitraže“, – sakė G.Tučkutė ir pridūrė, kad Rusijai nerimą kelia Stokholmo arbitražo sprendimo pasekmės. Lietuva Stokholmo arbitraže siekia iš „Gazpom“ prisiteisti 5 mlrd. litų, kuriuos mano permokėjusi dėl neteisingai nustatytų per aukštų dujų kainų.
Pasak Geopolitinių studijų centro direktorės, Rusija, nors ir randa ekonominių argumentų savo veiksmams pagrįsti, iš tiesų siekia politinių tikslų.
„Manau, kad tokie Rusijos oficialiai deklaruojami ekonominiai motyvai yra viso labo tik pretekstas gilesnėms Lietuvos ir Rusijos santykių priežastims pridengti“, – sakė G.Tučkutė.
Jokių alternatyvų
Lietuva dujas iš Rusijos gauna per Baltarusiją. Numatytais grafikais tiekiamas tam tikras dujų kiekis, patenkinantis šalies gamtinių dujų poreikį. Lietuva neturi dujų saugyklos. Nėra ir galimybės atsigabenti dujų iš Latvijos Inčukalnio požeminės dujų saugyklos.
 |
| Enmin žemėlapis/Lietuvos gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemos |
Vadinasi, „Gazprom“ nutraukus gamtinių dujų tiekimą Lietuvai, šalis pasekmes pajustų iškart. Gamtinės dujos naudojamos šildymui, karšto vandens paruošimui, jos reikalingos pramonei, naudojamos maisto ruošimui ir t.t.
Lietuvoje pradėjus trūkti gamtinių dujų, nebūtų galimybės greitai jomis apsirūpinti.
„Prieš 15 metų išbandytas toks variantas – orimulsijos tiekimas laivais iš Venesuelos. Bet, žinoma, tokios grandinės atnaujinimas, nors ir išbandytas, neįvyktų greitai. Be to, tai sunkiai padengtų dujų poreikį. Laivais neprigabensi tų dujų tiek, kiek yra reikalinga“, – sakė E.Gentvilas.
Pernai į Lietuvą gamtines dujas iš „Gazprom“ importavo 5 įmonės: „Lietuvos dujos“, „Dujotekana“, „Haupas“, „Achema“ ir „Kauno termofikacijos elektrinė“. Iš viso importuota per 3,3 mlrd. kubinių metų dujų. Tranzitu į Kaliningrado sritį pernai transportuota beveik 2,2 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.
Viena blokada jau buvo
Ką reiškia gyventi be naftos ir iš dalies be dujų, Lietuva jau patyrė 1990 m. balandžio 20 d.– liepos 2 d., kai tuometė Sovietų Sąjunga sustabdė žaliavų, daugiausia naftos, tiekimą. Tuomet Maskva reikalavo panaikinti arba sustabdyti Kovo 11-osios aktą.
Dujų čiaupas buvo užsuktas didžiosioms pramonės įmonėms. Jų veikla sutriko, bet gyventojai didesnių bėdų dėl dujų stygiaus nepatyrė. Tiesa, gerokai anksčiau nei įprastai buvo baigtas šildymo sezonas.
Tačiau dėl nutraukto naftos tiekimo ir apriboto degalų pardavimo, Lietuvoje greitai ėmė stigti degalų, sutriko gamyba, ėmė trūkti būtiniausių prekių. 1990 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė nutarimą dėl derybų su TSRS ir iš Kovo 11 d. akto kylančių veiksmų (ne paties akto) 100 dienų moratoriumo. Tuomet blokada buvo nutraukta.
